Vakar visą dieną skaičiau Josepo Guardiolos citatas spaudos konferencijoje.
Oficialus "Barcos" tinklapis, Ispanijos žiniasklaida, Europos dienraščiai, futbolo naujienų portalai, fanų svetainės. "Google" vertėjas tiesiog braškėjo nuo įtampos, tačiau atkakliai rodė tą patį - visur mirgėjo trenerio frazė, kad "Barcai" būtų geriau, jei Samuelis Eto'o išvyktų.
55 Pepo dienos tylos ir pagaliau pagarsintas nuosprendis vienam geriausių Europos ir pasaulio puolėjų: "Mums tavęs nereikia. Jei liksi, bandysim dirbti".
Nejučiom prisimenu 2008 metų vasarą. Jau pačią pirmąją dieną vyriausiojo trenerio poste J. Guardiola nuosprendį pasirašė iškart trims "Barcos" žvaigždėms - Ronaldinho, Deco ir tam pačiam S. Eto'o. Tiesa, paliko išlygą - galimybę įrodyti, kad gali būti naudingas komandai. Ja pasinaudojo vienintelis kamerūnietis.
Dabar taip pat yra išlyga: "jei liksi, mėginsim dirbti kartu", tačiau šiemet akivaizdu, kad nei "Barcelona", nei pats S. Eto'o nedega noru ja naudotis. Ir nepasinaudos. Abu darė viską, kad tik nereikėtų ja naudotis.
Vakar suvokiau, kad J. Guardiola nenori, bijo ir trokšta.
Galiu klysti, tačiau man atrodo, kad:
1. J. Guardiola nenori kartoti Franko Rijkaardo klaidų.
2. J. Guardiola pasiutiškai bijo, kad komandos žaidimas taps lengvai nuspėjamu.
3. J. Guardiola trokšta pakartoti pernykštę sėkmę.
Tiesa, apie pergalių troškimą treneris pareiškė netiesiogiai, bet suprantamai: "Dabar mums svarbiausia yra atgauti pernykštę kovotojų dvasią".
Kas turėjo nutikti, kad "Barcelona" strategas lengva ranka atsisako vieno geriausio visų laikų klubo žaidėjo?
Dabar, kai seniai praėjo euforija po laimėto "tripleto", imi suvokti, kad S. Eto'o išvykimas jau buvo užprogramuotas praėjusią vasarą. Kamerūnietis nepamiršo trenerio žodžių jo pirmąją darbo dieną ir visus metus nepasirašė naujos sutarties su "Barcelona". Praėjusią vasarą to padaryti nebuvo įmanoma, tačiau niekas netrukdė parašus ant kontrakto sudėti žiemą, prieš Kalėdas. Ir bet kada viso sezono metu, kai tapo aišku, jog S. Eto'o vėl atgavo pasitikėjimą savo jėgomis.
Na taip, žinoma, mes visi girdėjome "Barcelona" atstovų ir paties S. Eto'o frazes apie tai, kad "dabar ne laikas derėtis dėl sutarties, dabar reikia žaisti", bet palaukit... Derasi agentas ir klubo atstovai - jiems žaisti nereikia. Pačiam futbolininkui telieka persakyti savo pageidavimus agentui ir laiku pakelti telefono ragelį. Žaidėjas, jei nori, tikrai ras laiko atvykti į klubo būstinę ir pasirašys sutartį.
Nesiruošiu dėl to kaltinti nei S. Eto'o, nei "Barcos", tačiau tenka pripažinti, kad abi pusės nedegė noru tęsti bendradarbiavimą. Ir netgi tada, kai "Barcelona" oficialiai pasiūlė S. Eto'o pratęsti sutartį, buvo galima įtarti, kuo visa tai baigsis. Naujo kontrakto sąlygos: toks pat atlyginimas ir vos dveji metai. Nė vienas punktas netenkino S. Eto'o, norėjusio tapti geriausiai apmokamu "Barcos" žaidėjų, o tai reiškia "gauti daugiau pinigų už Lionelį Messi".
Tiek "Barcelona" mokėti jam nesiruošė. Ir visai ne dėl to, kad pritrūktų pinigų ar jų gailėtų.
Joano Laportos "Barcoje" galioja nerašyta taisyklė, kad žaidėjams pinigai yra mokama "už gerumą". O čia, reikia pripažinti, už S. Eto'o buvo geresnių. Ir tai nėra mano asmeninė nuomonė. Žaidėjai, treneriai, ekspertai ir apžvalgininkai įvairiuose rinkimuose ir savo pasisakymuose geriausiais įvardina Lionelį Messi, Andresą Iniestą, Xavi ir tik tada "prisimena" S. Eto'o. Tokia nuomonė kamerūniečiui - lyg peilis į nugarą. Jis neriasi iš kailio, kaip pasiutęs laksto aikštėje, muša galybę įvarčių, tačiau vis tiek netampa TUO neabejotinai geriausiu.
2005 ir 2006 metais jį užtemdė Ronaldinho, 2006-ieji ir 2007-ieji buvo blankūs visai "Barcai", o dabar S. Eto'o atsidūrė L. Messi šešėlyje. Kamerūnietis žaidžia pasiutiškai gerai, bet ne tiek, kad ekspertai jį pripažintų geriausiu. Jis nėra VIENINTELIS ekipos lyderis, jis tik "vienas iš lyderių".
O ką J. Guardiola?
J. Guardiola puikiai žino, kas nutiko 2006 metų "Barcai". Po laimėtos Primeros ir triumfo Čempionų lygoje ekipoje nebuvo jokių permainų ir sekančiame sezone "Barcelona" paprasčiausiai neišlaikė varžovų pasiūlyto tempo, bandė "važiuoti tuo pačiu bagažu" ir "galinės stotelės" taip ir nepasiekė.
J. Guardiola puikiai pamena, kas nutiko ir 2007-ųjų "Barcai". Šalia S. Eto'o, L. Messi ir Ronaldinho atsirado Thierry Henry. Viskas ėmė riedėti žemyn. Komandą "iš vidaus" suėdė žvaigždžių nesutarimai (tiksliau, S. Eto'o ir Ronaldino), ekipa kapituliavo labai anksti, o žiūrovai aikštėje taip ir neišvydo vienu metu žaidžiančių keturių puolimo mega-žvaigždžių. Maža to, "Barcos" žaidimo schemos seniai buvo išdarinėtos bei išnagrinėtos varžovų trenerių, paruošti anti-planai, kurie sėkmingai įgyvendinti
2008 metais komanda startavo be Ronaldinho ir laimėjo viską. J. Guardiola nuo pat pirmosios dienos įvedė savo tvarką bei įskiepijo savo filosofiją - nuo "Coldplay" hito "Viva la Vida" iki piniginėmis baudomis grasinančio "Pepo kodekso".
Šią vasarą atėjo metas nekartoti praeities klaidų ir treneris pasirinko S. Eto'o. Žaidėją, kurio nenorėjo pernai. Žaidėją, kurio kontraktas baigiasi po metų, o nauja siūloma sutartis jo netenkina. Žaidėją, kuris nori uždirbti daugiausiai komandoje (nors tai nėra minusas).
Kokias siūlysite alternatyvas? Bojanas? Ne mega-žvaigždė, labai jaunas. L. Messi? Tai būtų savižudybė. Th. Henry? Žaidėjas, turintis dviejų metų kontraktą, visiškai prisitaikęs prie "Barcos" stiliaus, be "aukštų" norų ir garsių pretenzijų į žaidimo laiką.
J. Guardiola visa tai paaiškino labai paprastai: "Barcai" reikia permainų, tad klubui ir komandai būtų geriau, jei Samuelis išvyktų". Treneris paprasčiausiai bijo, kad kamerūnietis naujajame sezone į aikštę neišbėgtų toks, koks buvo praėjusio pabaigoje: prigęsęs, be motyvacijos, neužtikrintas, neįmušantis 11 metrų baudinių.
J. Guardiola puikiai supranta, kad nė vienas "Formulės 1" bolidas negali įveikti trasos neužsukęs į techninio aptarnavimo juostą, nepasipildęs degalų, nepasikeitęs padangų, nepareguliavęs sparnų atakos kampo. Tiesa, varikliai lenktynių metu nėra keičiami.
Štai čia reikia pripažinti, kad S. Eto'o nebuvo "Barcos" varikliu. Geriausiu atveju, jis priekinis atakos sparnas, kurio pareguliuoti, deja, jau nebepakanka. S. Eto'o bus vis toks pat geras, tačiau jis paprasčiausiai nebepasiūlys aikštėje nieko naujo. O subyrėti nuo menko smūgio, kaip jau minėta bolido detalė, jis gali. Tą parodė praėjusio sezono antroji pusė.
Žinoma, kamerūnietis muša pasiutusiai daug įvarčių, tačiau daugelis apžvalgininkų pastebi, kad už tuos taiklius smūgius (na, bent jau nemažą jų dalį) S. Eto'o turi būti dėkingas A. Iniestai, Xavi, Th. Henry ir L. Messi. Ir netgi už abu įvarčius, pelnytus Čempionų lygos finaluose 2006 ir 2009 m., S. Eto'o turėtų dėkoti Henrikui Larssonui ir A. Iniestai.
Beje, 2008-2009 m. sezone S. Eto'o iš viso atliko vos tris rezultatyvius perdavimus. Atrodytų, jog puolėjui tai yra normalus rodiklis, tačiau tik ne J. Guardiolos komandos atakų lyderiui. Pepo žaidėjas turi mokėti nedvejodamas atiduoti kamuolį geresnėje pozicijoje esančiam komandos draugui. Kamerūnietis, kaip žinia, tokiose situacijose mieliau muša į vartus.
Iškart turiu pasakyti, jog manau, kad nuo to S. Eto'o netapo prastesniu futbolininku. Aš ir toliau tvirtinu, kad jis idealiai tinka "Barcai", tačiau treneris pasakė, kad komandai reikia permainų. O komanda ir jos interesai man buvo visada aukščiau už asmeninius žaidėjo norus, ambicijas ir simpatijas.
Dabar tiesiog privalau pasakyti, kad nesu ir Zlatano Ibrahimovičiaus atėjimo šalininkas, tačiau čia verta prisiminti, kokio puolėjo visada ieškojo treneriu tapęs J. Guardiola. Aukšto, lankstaus, kūrybingo, fiziškais stipraus, gerai žaidžiančio galva. Matyt, dėl to pernai ganduose buvo minimos Emmanuelio Adebayoro ir Luca Toni pavardės. Tai jau ne, ačiū, geriau Z. Ibrahimovičius.
Pamiršome Davidą Villą, kuris nėra aukštas. Galiu klysti, tačiau spėju, kad ispanas buvo asmeninė Joano Laportos ambicija ir investicija į 2010-2011 metų sezoną tuo atveju, jei komandą apsispręstų palikti Th. Henry.
Jau dabar galima paspėlioti, ką sakys kritikai tuo atveju, jei 2009-ųjų "Barcai" nepasiseks. Bet ar reikia?
Garantuoju, kad bus garsiai triūbijama, jog "Barcelona" be reikalo pardavė S. Eto'o, be reikalo pasikvietė Z. Ibrahimovičių ir t.t. Tačiau S. Eto'o nėra pergalių garantas, tad nieko nelaimėti per sezoną galima ir turint kamerūnietį komandoje. Aha, o tada kita pusė skeptikų sakys, kad reikėjo parduoti S. Eto'o ir įsigyti Z. Ibrahimovičių. Arba Davidą Villą. Arba Diego Forlaną. Arba...
Jei nepasiseks, kritikai neužsičiaups bet kokiu atveju - liks kamerūnietis "Barcoje" ar išeis. Trumpai tariant - trūkt už vadžių, vėl iš pradžių.
Ir dar. Sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta. Aš jau susitaikiau su ta mintimi, kad niekada nebeišvysiu S. Eto'o, vilkinčio "Barcelona" marškinėliais. Aš prieš tokį sprendimą, tačiau aš už J. Guardiolą, o persiplėšti per pusę nemoku. Tiesiog, tikiu trenerio įžvalga ir nuojauta.
Jau minėjau diskusijose, kad priimsiu Zlataną kaip ir kiekvieną naują "Barcos" žaidėją: norėsiu, kad jam sektųsi, norėsiu, kad jis gerai sutartų su savo naujaisiais komandos draugais, tačiau pagarbą ir sirgalių simpatiją švedas privalės pelnyti kuo greičiau. Dabar, kai J. Guardiolos sąskaitoje yra istorinis "tripletas", niekas klube neabejoja juo pačiu ir nekvestionuoja jo sprendimų.
Neabejoju ir aš.
¡Benvingut, Zlatan!
A, beje...
¡Hasta Siempre, Samu!
