IŠTAKOS (1899-1922)
Verslininkas Hansas Gamperis (Hans Gamper), gimęs 1877 metų lapkričio 22 dieną Šveicarijos miestelyje Winterthure, nutarė įkurti futbolo klubą Barselonoje. 1899 metais spalio 22 dieną jis išspausdino skelbimą apie žaidėjų atranką vietos laikraštyje.
1898 metais šveicaras H. Gamperis, Barselonoje žinomas Joano vardu, persikėlė į Katalonijos sostinę. Nuo pat vaikystės jis aktyviai domėjosi įvairiomis sporto šakomis, tad įsikūręs Barselonoje, jis netrukus išspausdino skelbimą vietiniame laikraštyje "Los Deports", kuriame pranešė ieškąs bendraminčių. Praėjus vos mėnesiui, 1899 metais lapkričio 29 dieną, Joanas jau pirmininkavo pirmajam klubo susirinkimui Gimnasio Sole (Gimnastico Selu).
Šio istorinio įvykio liudininkais taip pat tapo Walteris Wildas, Lluísas d'Ossó, Bartomeu Terradas, Otto Kunzle, Otto Maieris, Enricas Ducalis, Pedro Cabotas, Carlesas Pujolis, Jose Llobetas, Johnas Parsonsas ir Williamas Parsonsas. Pirmuoju klubo prezidentu tapo verslininkas anglas Walteris Wildas, puikiai sugebėjęs savo tiesiogines pareigas derinti su futbolu.
Pirmoji apranga
Nuo pat pradžių žaidėjai vilkėjo žymiuosius Blaugrana marškinėlius, kurių kairioji pusė buvo mėlynos, dešinioji – granato spalvos. Rankovių spalvos buvo sukeistos. Pirmieji "Barcelona" futbolo šortai buvo baltos spalvos.
Pirmasis klubo logotipas
Nuo pat savo veiklos pradžios klubo skiriamuoju ženklu tapo Barselonos miesto herbas. Taip ekipa siekė parodyti savo ištikimybę ir neatsiejamą ryšį su Katalonijos sostine. Vėliau, 1910 metais, Direktorių taryba nusprendė, jog klubui reikia originalaus nuosavo skiriamojo ženklo ir paskelbė geriausio logotipo konkursą. Jo nugalėtoju paskelbtas nežinomas dailininkas.
1910 metais sukurtas "Barcelona" logotipas kelis kartus buvo koreguojamas, tačiau pagrindiniai jo elementai bei forma yra naudojami iki šiol.
Pirmosios rungtynės
Savo pirmąsias rungtynes "Barca" žaidė su komanda, pavadinta "Colonia Inglesa". Ją sudarė sudarė anglų kilmės emigrantai ir uoste stovėjusių anglų laivų jūreiviai. Bonanova vietovėje, kuri dabar yra žinoma kaip Turo Parkas, vykusiame mače stipresnė buvo anglų komanda 1:0. Beje, joje tuo metu žaidė keli būsimieji "Barcelona" futbolininkai.
Pirmosios aikštės
Klubas ilgai ieškojo nuosavos aikštės, o kol ji nebuvo įrengta, vadinamosios namų rungtynės buvo žaidžiamos Hotel Casanovas (1900), La Carretera d'Horta (1901), El Carrer Muntaner (1905) stadionuose.
Pirmuoju nuosavu klubo stadionu tapo Carrer Indústria, kur dvikovas galėjo žiūrėti net 6 tūkstančiai žiūrovų. Jame buvo įrengta unikali tais laikais dviejų aukštų tribūna.
Oficialus stadiono atidarymas įvyko 1909 metų kovo 14 dieną. Iki to laiko klubas jau buvo iškovojęs kelis titulus: 1901-1902 metais laimėta Copa Macaya taurė, 1904-1905 ir 1908-1909 metais iškovotas Katalonijos čempionato titulas.
Įkvėpta teigiamų permainų ir sėkmingos klubo veiklos, vietos gyventojų aktyviai palaikoma komanda laimėjo 1909-1910, 1910-1911, 1912-1913, 1915-1916, 1918-1919, 1919-1920, 1920-1921 ir 1921-1922 metų Katalonijos pirmenybes bei 1909-1910, 1911-1912, 1912-1913, 1919-1920 ir 1921-1922 metų Ispanijos čempionatus.
Įkūrėjas Joanas Gamperis
"Barcelona" įkūrėjas ir būsimasis prezidentas gimė 1877 metais lapkričio 22 dieną Šveicarijos miestelyje Winterthure. Jaunasis Hansas Gamperis nuo pat vaikystės domėjosi įvairiomis sporto šakomis. Jis mėgo lengvąją atletiką, futbolą ir, beje, jau buvo įkūręs "Zurich" futbolo klubą. Atvykęs į Barseloną dvidešimtmetis Hansas, vėliau vadintas katalonišku Joano vardu, iš karto pradėjo ieškoti besidominčiųjų sportu ir rinkti pinigus, reikalingus futbolo klubo Katalonijoje įkūrimui.
Šveicaras ir pats buvo labai geras futbolininkas: 1901 metais jis pelnė 49 iš 88 komandos įmuštų įvarčių. 1903 metais J. Gamperis nusprendė nebežaisti už "Barcą", o po penkerių metų tapo klubo prezidentu tam, kad išgelbėtų krizės ištiktą klubą nuo išnykimo.
Iki 1925 metų Joanas Gamperis "FC Barcelona" prezidentu buvo renkamas net penkis kartus. Šveicaras visiškai persismelkė Katalonijos dvasia ir jos kultūra, puikiai išmoko kalbėti ir rašyti kataloniškai.
1925 metais jis tapo Miguelio Primo de Rivera represijų auka, nes pats Ispanijos diktatorius palaikė Madrido "Real" ekipą. 1930 metais J. Gamperis buvo deportuotas iš Katalonijos ir tais pačiais metais nusižudė kamuojamas depresijos.
