NUO 75-ERIŲ METŲ JUBILIEJAUS IKI EUROPOS TAURĖS (1974-1992)
75-mečio šventės metu klubas darsyk pademonstravo visą savo nacionalinį potencialą ir įtaką Katalonijos bendruomenei.
Tai įvyko būtent tuo metu, kai tam tikras kasdieninio gyvenimo sferas vis dar varžė generolo F. Franko diktatūros įvesti politiniai apribojimai.
Demokratijos atsiradimas valstybėje lėmė ne tik didelius pokyčius šalies politiniame gyvenime, bet ir kitose gyvenimo sferose, taip pat ir sporte.
Vietiniams klubams ir įvairių sporto šakų federacijoms vadovauti ėmėsi pažangiai mąstantys ir demokratiškai išrinkti vadovai, kurie sugebėjo sumaniai taikyti Ispanijos ir nedidelę autonomiją įgijusios Katalonijos teisės aktus.
Vadovavimo principai taip pat tapo žymiai demokratiškesni. Pokyčių metais didžiausi nuopelnai priskiriami to laikotarpio "Barcelona" prezidentui Agustí Montaliui, kuris vadovavo klubui iki pirmųjų demokratinių rinkimų.
Vėliau klubo prezidentu buvo išrinktas Josepas Lluisas Núñezas, kuris prie "Barcos" vairo stovėjo net 22 metus – ilgiau nei bet kuris kitas klubo vadovas. Už nuopelnus, milžinišką įtaką bei neginčijamą autoritetą J. L. Núñezas gavo "Imperatoriaus" pravardę.
Tuo pat metu Ispanijos futbole prasidėjo reikšmingos permainos - klubams pagaliau buvo oficialiai leista pasirašinėti sutartis su užsienio žaidėjais. Be to, futbolas tapo žymiai pelningesnis finansiniu požiūriu. Papildomas pajamas klubams garantavo naujovės, pavyzdžiui, teisių į televizijos transliacijas pardavimai.
Praeis dar dešimt ilgų metų, kuomet "Barca" pagaliau laimės dar vieną Primeros čempionų titulą. Netrukus klubas iškovos ir daugelio ekipų taip geidžiamą Europos Taurę, o legendinė "Dream Team" į Barseloną net keturis sezonus iš eilės parveš Ispanijos čempionų taurę.
1978 metų rinkimai
Po ilgo priklausomybės laikotarpio 1978 metų gegužę "Barcelona" klubo nariams buvo pagaliau leista patiems išsirinkti savo prezidentą.
Rinkiminė kova vyko labai atkakliai ir visi trys pretendentai gavo nemažai savo rėmėjų balsų. Už Josepą Lluisą Núñezą balsavo 10 352 "Barcos" nariai. Ferranas Ariño surinko 9537 balsus, Nicolau Casaus – 6202.
"Barcelona" prezidentu išrinktas J. L. Núñezas klubui vadovavo iki pat 2000 metų vasaros.
"Barca" Bazelyje
1979 metais klubas dalyvavo pirmajame savo istorijoje UEFA Taurių laimėtojų taurės turnyre, kurio finalas įvyko Bazelyje.
Lemiamas mačas įsiminė ir tuo, jog pačiame didžiausiame tuo metu Europoje ekrane, dekoruotame Katalonijos klubo spalvomis, dvikovą papildomai galėjo stebėti net 30 tūkstančių sirgalių.
Šventės, kurios šiai pergalei pažymėti buvo surengtos Barselonos ir kitų Katalonijos miestų gatvėse, tuo metu tapo neturinčiu precedento įvykiu. "Barcos" sirgaliams nereikėjo ilgai laukti dar dviejų prestižinių trofėjų: 1982 ir 1989 metais Katalonijos klubas du kartus šventė pergales Taurių laimėtojų taurės turnyre.
Klubas nesiliauja augęs
Toliau augo "Barcelona" sirgalių ir klubio narių armija. 1974 metais "Barca" turėjo 66 tūkstančius narių, 1978 metais - 77 tūkstančius, o 1992 metais - net 98 tūkstančius. 1986 metais narių skaičius šoktelėjo iki 108 tūkstančių.
Be to, atsirado vis daugiau oficialių "Barcos" gerbėjų klubų. 1979 metais jų buvo 96, o 1993 metais – jau apie 700.
Prieš 1992 metų Pasaulio čempionatą Camp Nou stadionas buvo padidintas. Tais pačiais metais baigtas statyti ir Mini Estadi sporto kompleksas.
"Urruti, aš tave myliu"
Kito Ispanijos čempionų titulo teko laukti iki 1984-1985 metų sezono. Nugalėtojų vardus "Barcelona" užsitikrino po pergalės mače prieš "Valladolid". Iki Ispanijos pirmenybių pabaigos tuomet buvo likę keturi turai.
Pergalę ir nugalėtojų titulą Katalonijos klubui lėmė vartininko Francisco Javiero Urruti žaidimas. Jis nuostabiai atrėmė "Valladolid" futbolininko smūgiuotą 11 metrų baudinį.
Įelektrintą ir iki pasiutimo įkaitusią to momento atmosferą bei sirgalių jausmus puikiai perteikia žymaus komentatoriaus Joaquimo M. Puyalo šūksnis tiesioginiame eteryje: "Urruti, aš tave myliu". Ši frazė jau seniai tapo "Barcos" folkloro dalimi.
To meto Katalonijos klube žaidė Julio Alberto, Miguelis Bernardo "Migueli" Bianquetti, škotas Stevenas Archibaldas, vokietis Berndas Schusteris ir, žinoma, komandos kapitonas Jose Ramonas Alexanco.
"Dream Team" metai (1990-1994)
Po pergalingo 1984-1985 m. sezono atėjo nusivylimo metai – 1986-aisiais Sevilijoje vykusiame Europos Taurės finale "Barca" buvo sutriuškinta. Netrukus ekipą ėmė griauti rimti vidiniai nesutarimai, o žaidėjai pareikalavo, kad būtų atstatydinta klubo Direktorių taryba.
"Barcelona" vadovybė privalėjo greitai apsispręsti ir ryžtis kardinalioms permainoms. Netrukus pagrindinės futbolo komandos treneriu tapo Johanas Cruyffas, kuris įdiegė savo futbolo suvokimą ir filosofiją bei iš esmės reorganizavo visą ekipą. Būtent olandas subūrė nugalėtojų komandą, vėliau skambiai pavadintą "Dream Team" ("Svajonių komanda").
Ši legendinė ekipa skynė pergalę po pergalės - keturis kartus iš eilės laimėjo Ispanijos čempionatą ir pirmąkart klubo istorijoje iškovojo Europos Taurę.
1992 metų gegužės 20-oji - diena, kurios neįmanoma pamiršti
Pirmoji klubo istorijoje Europos Taurė buvo iškovota 1992 metais gegužės 20 dieną legendiniame Londono Wembley stadione. "FC Barcelona" lemiamose rungtynėse įveikė Genujos "Sampdoria" klubą, o vienintelį mačo įvartį per teisėjo pridėtą laiką puikiu smūgiu pelnė olandas Ronaldas Koemanas.
Europos Taurę laimėjusios komandos sudėtis: Andoni Zubizarreta, Fernando "Nando" Munozas, Albertas Ferreras, Ronaldas Koemanas, Juanas Carlosas, Jose Mari Bakero, Julio Salinas, Hristo Stoitchkovas, Michaelis Laudrupas, Josepas Guardiola ir Eusebio Sacristanas. Po keitimų aikštėje taip pat žaidė Ionas Andoni Goikoetxea ir Jose Ramonas Alexanko.
