Kiek daugiau nei prieš metus "Barcelona" prezidentas Joanas Laporta pareiškė, kad 90 procentų tikimybė, jog klubas pradės naują komercializacijos etapą. Kalba, kaip visi suprato, ėjo apie vieno didelio sponsoriaus atsiradimą. Toks rėmėjas už teisę ant komandos marškinėlių spausdinti savo firmos pavadinimą, sumoka 50 – 100 milijonų dolerių per trejetą ar penketą metų. Daugiau kaip 100 milijonų eurų iš rėmėjų pavyksta uždirbti tik patiems garsiausiems Europos klubams, tokiems kaip "Real", "Chelsea", "Manchester United", "Inter" ar "Bayern".
Tačiau "Barca" iš visų klubų išsiskiria ne tik gražiu žaidimu, bet ir tuo, kad Katalonijos klubas per savo 107 metų istoriją blaugranos marškinėlių nėra nė karto sutepęs jokia reklama. Po šio J. Laportos pareiškimo prasidėjo gandų lavina apie būsimą užrašą ant blaugranos.
Vieni sporto apžvalgininkai ir verslo analitikai piršo Azijos elektronikos gigantus, kiti – arabų avialinijas, amerikiečių, ieškančių rinkos Europoje ir Azijoje, automobilių gamintojus. Tačiau tikriesiems Barcos sirgaliams šie gandai nerūpėjo. Jų nuomonė buvo vieninga: "Barca" – daugiau nei klubas“. Katalonijos superklubas yra per daug geras, ir turi tokias tradicijas, kad reklamai ant jų marškinėlių ne vieta.
Reklamos užuomina vis tik buvo
Tačiau cules pamiršta, kad 1992 metais liūdnai pagarsėjęs ir klubą nustekenęs prezidentas Josephas Luisas Nunezas jau buvo susigundęs tuo metu futbolo pasaulyje milžiniškais pinigais. Tuo laiku "Barcą" rengusi Italijos sporto aprangos firma "Kappa" pasiūlė 9 milijonus dolerių už firmos užrašą ant marškinėlių. J. L. Nunezas atsisakė. Tačiau susigundė "Kappa" pasiūlymu už 6 milijonus dolerių ant blaugrana marškinėlių nupiešti išilgą baltą juostelę. Jokio užrašo, jokio Kappa logotipo – tik baltą juostelę...
"Aš nenorėjau pagarsėti kaip pirmasis "Barcos" istorijoje prezidentas, ant komandos marškinėlių uždėjęs firmos reklamą", - teisino poelgį Nunezas. Tačiau tas sumanymas, kaip ir daugelis Nunezo iniciatyvų, baigėsi visišku fiasko. Prezidentas neatsižvelgė į vieną "smulkmeną": balta spalva – "karališkoji", amžinų priešininkų ir varžovų iš Madrido "Real" spalva. Dėl tos baltos juostelės kilo toks triukšmas, kad "Barcos" vadovybė nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį su "Kappa" ir sumokėjo italams netesybų mokestį.
2006-ieji turėjo būti paskutiniai
Dabar jau suprantate, kokia protestų lavina kilo J. Laportai pareiškus, kad vedamos derybos su firma dėl reklamos. Kai kas netgi aiškina, kad dvigubai padidėjęs "Barcos" marškinėlių pirkimas šiame sezone siejamas ne tiek su puikiu komandos žaidimu, kiek su sirgalių noru turėti dar reklama nesuteptus, "švarius" "Barcos" marškinėlius.
Tuo labiau, kad 2006-2007 metų sezonui pristatyta naujoji komandos uniforma nuteikia dar pesimistiškiau. Mėlynas ir granatines juostas ant marškinėlių pakeis į šveicarų "Basel" panašus derinys: marškinėliai bus tik iš dviejų dalių – pusė mėlynų, pusė granatinių.
Išvykų uniforma dar klaikesnė. Kažkam į karščiuojančią galvą šovė mintis pagaminti, a la retro aprangą: purvinai oranžinius marškinėlius (su panašiais "Barca" 1992 m. laimėjo Čempionų lygą, tačiau iš karto po rungtynių žaidėjai trenkė oranžinius marškinėlius žemėn ir persirengė blaugrana).
Jeigu šio sezono isteriškai geltoni marškinėliai tapo paskutiniu mados klyksmu ir jų nuperkama netgi daugiau, nei tradicinių blaugrana, tai pamatę tuos oranžinius, netgi komandos žaidėjai, privalantys būti diplomatiškais, tik traukė pečiais ir, susilaikydami nuo komentarų, siūlė klausinėti tik apie žaidimą...
Tad, jeigu jau supratote, kad blaugrana "Barcai" ir jos sirgaliams reiškia kur kas daugiau, nei šortus ir marškinėlius, dabar jau galima pakalbėti ir apie pagundas, kuriomis buvo bandomas J. Laporta ir kiti klubo vadovai.
1. Azijos elektronikos gigantas "Hitachi" siūlė 13 milijonų eurų per metus ir dar 3–4 milijonų premijų, jei komanda gerai pasirodytų tarptautinėse varžybose. Kontraktas turėjo galioti 5 metus. Be to, „Hitachi“ Katalonijos klubą dar gundė kasmet rengiamais Azijos turais, kurie būtų leidę klubui per dvi savaites vasarą lengvai uždirbti po 5 milijonus dolerių. "Hitachi" vadovai pamatę, kaip Azijoje nuo Ronaldinho ir Co. atėjusių pažiūrėti sirgalių lūžta stadionai, pasiūlė "Barcai" 8 milijonus dolerių per metus. Vietoj atsakymo "Hitachi" išgirdo kvatojimą.
Atkaklūs japonai pasiūlė 10 milijonų, o išgirdę paniekinantį "fi" – ir 13 milijonų. Po to pridėjo dar ir minėtus premijinius, o koncerno dizaineriai garantavo, kad užrašas bus padarytas taip, kad harmoningai derintųsi prie "Barcos" marškinėlių...
2. Dar didesnis gundytojas buvo Austrijoje registruota bukmekerių firma "BetAndWin". Ši, internetinėmis lažybomis iš sporto rezultatų užsiimanti, kompanija pasiūlė 15 milijonų eurų per metus. Po to ėmė gundyti ilgu, net 8 metų kontraktu. Kai Laporta pareiškė, kad per tiek laiko "Barca" bus vertesnė didesnių pinigų, turtingi bukmekeriai sutiko kas du metus kontraktą peržiūrėti ir sumą didinti. Tačiau ir tie mažų mažiausiai 120 milijonų (o su premijomis bei peržiūrėtais kontraktais suma būtų didesnė nei 150 mln.) "Barcos" vadovybės nesugundė.
Tam buvo kelios svarbios priežastys: visų pirma, Ispanijoje draudžiama azartinių žaidimų reklama, ir dar neaišku, kaip valdžia būtų pasižiūrėjusi į tokią reklamą. Dar svarbesnė priežastis – "BetAndWin“ pageidavo, kad logotipas ant marškinėlių būtų nekeičiamas. O juk tai – firmos pavadinimas juodomis raidėmis... baltame fone. Jeigu dar prisimenate, kas darėsi, kai "Barca" "pasipuošė" balta juostele, tai galite suprasti, kad J. Laporta negalėjo ant "Barcos" marškinėlių uždėti didelio balto stačiakampio. Ir dar – ant krūtinės, po "Barcos" herbu... O juk po metų įvyks "Barcelona" prezidento rinkimai...
J. Laportos širdyje blaugrana nugalėjo verslininko ambicijas, o "BetAndWin" susirado kitą bėgiojantį reklaminį stendą – "AC Milan".
3. Bene mažiausiai žinoma apie derybas su "Qatar Airways Tower". Arabų aviakompanija pasiūlė "eilinę" 12 mln. eurų sutartį, kuri turėjo galioti 4 metus. "QAT" vadybininkas Al Chaedi, paklaustas, kodėl arabų aviakompanijai parūpo katalonų futbolo klubas, atsakė: "Mes skraidome virš debesų, o "Barca" žaidžia dangišką futbolą. Mes esame greta".
12 milijonų per metus - nei per maža, kad iš tokios sumos pasijuoktum, nei per daug, kad dėl jos ilgai suktum galvą. Tai supratę arabai atkišo dar vieną saldainiuką – pasisiūlė komandą visiškai nemokamai gabenti lėktuvu į bet kurią pasaulio šalį... Žinant, kad galingiausi pasaulio klubai skraido vos ne kas savaitę ir dar papildomai samdo lėktuvus, kad iš rinktinių skubiai pargabentų žaidėjus, galima suprasti, kad šis arabų pasiūlymas turėjo būti ilgai svarstomas klubo menedžerių kabinetuose. Tačiau arabiški lėktuvai ir toliau skraidys be "Barcelona" žaidėjų...
4. Komerciškai geriausias ir, jeigu ne patys užsakovai, "Barcos" vadovybę, matyt, privertęs kapituliuoti, buvo Kinijos Olimpinio komiteto ir Kinijos vyriausybės pasiūlymas. Nors jo finansinės sąlygos buvo laikomos paslaptyje, spėjama, kad kiniečiai už užrašą BEIJING ir Pekino olimpiados logotipą buvo pasiruošę kasmet mokėti po 20 – 30 milijonų eurų. Prieš tokį pasiūlymą nebūtų atsilaikęs, matyt, ir Dalai Lama. Tuo labiau, kad piliulė atrodė saldesnė, nes reklamuojama ne prekė, ne paslauga ar komercinis produktas, o kilni idėja – Olimpinės žaidynės... Kinija dar siūlė kasmetinius turne su pilnais stadionais, o milijardas kiniečių bei likusi pasaulio dalis, kaip suvenyrą, būtų mielai pirkusi "Barcos" marškinėlius su olimpine simbolika. Analitikai jau skaičiavo, kad iš komercijos galima užsidirbti dar daugiau, nei iš tiesioginių sumų už reklaminį užrašą. Nereikia pamiršti, kad į milžiniškas Azijos rinkas veržiasi visi didieji klubai. "Barca" ne išimtis. Jei "Real" Kinijoje nusipirko klubą, tai "Barca" įsteigė vaikų sporto mokyklą. O Tian Jin yra didžiausias pasaulyje "Barcelona" fanų klubas. Tačiau Kiniją užkariauti "Barcai", matyt, teks kitais būdais. Jei ne "beckhemais", tai geru žaidimu. Tuo labiau, kad nevykusi "Real" marketingo kompanija jau įrodė, jog auksarankių kiniečių 30 eurų kainuojančiais originaliais marškinėliais nesugundysi – tokius pačius jie sugeba pasiūti už 3 eurus...
5. Visame pasaulyje garsūs koncernai "Coca Cola", "Ford" ir "Nike" jau daugelį metų yra "Barcos" rėmėjai ir bendradarbiavimu ne tik kad nesiskundžia, bet ir norėtų jį išplėsti, tapti vadinamaisiais tituliniais sponsoriais. Kiekvienas šio triumvirato narys turi begalę pinigų, garsų prekinį ženklą, puikius ryšius su "Barcos" vadovais ...bei troškimą su "Barca" ir savo logotipu ant blaugranos užkariauti naujas rinkas. Ypač aktyviai derybas vedė "Nike" atstovai.
Arogantiškieji amerikiečiai, kurie šiemet privertė legendinį Madrido "Atletico" klubą, nuo 1903 metų dėvintį raudonai-baltus dryžuotus marškinėlius, išduoti tradiciją ir nuo kito sezono žaisti ne "matracine", o vienspalve apranga, "Barcai" buvo kur kas nuolaidesni. "Nike", puikiai žinodama katalonų būdą, netgi siūlė, kad ant blaugrana nebūtų firmos pavadinimo – užtektų tik didesnės "Nike" "šypsenėlės" (logotipo). Tačiau ir toks pasiūlymas nesuviliojo "Barcelona" klubo. Atrodo, sirgalių viltys išsipildė – kitą sezoną "Barca" žais švariais, reklamos nesuteptais, marškinėliais.
Ir toliau – vienintelis klubas pasaulyje.
Juk "Barca" – daugiau nei klubas...
Kodėl J. Laporta atsisakė lengvai užsidirbti šimtą milijonų?
Na, o jeigu dar neatsibodo skaityti, trumpai supažindinsiu su naujausiais verslo mokyklos EAE profesoriaus Jose Maria Gay tyrimais apie finansinę "Barcelona" padėtį. Kad būtų aiškiau, palyginimui pateiksiu artimiausio "Barcos" varžovo, "Arsenal", finansinę padėtį:
2005-2006 metų sezone "Barca" gavo 36,7 mln eurų pelno. "Arsenal" – 12,8 mln. Jeigu laimės Čempionų lygą, "Barcos" biudžetas šiemet gali viršyti 300 mln. eurų. 2003-2004 metų sezone "Barcelona" pajamos buvo 169 mln., "Arsenal" - 173 mln. eurų.
"Barcos" pelnas tame sezone buvo 1, 4 mln., o "Arsenal" – 12 mln. eurų.
2004-2005 metų sezone "Barca" jau uždirbo 207 mln, o "Arsenal" - 171 mln. eurų. "Barca" gavo 35,3 mln. eurų pelno, o kanonierių pelnas smuko iki 0,8 mln.
Tačiau, kaip ir visi didieji klubai, tiek "Barca", tiek "Arsenal", skęsta skolose. Nors J. Laporta, protingai investuodamas, mažina ankstesnių prezidentų įsiskolinimus, "Barcelona" vis dar skolinga 292,1 mln. eurų. 171 mln. reikia gražinti per artimiausius keletą metų, o 121,1 mln. – suteikti kaip ilgalaikiai kreditai.
Reikia pasakyti, kad didžiausias "Barcos" kreditorius – Katalonijos bankas, kuris tikrai nevers Katalonijos simbolio jausti finansinių nepriteklių.
"Arsenal" finansinę padėtį labai pablogino naujojo stadiono statyba. Kanonieriai jau dabar skolingi 512 mln. eurų, iš kurių 159 mln. yra trumpalaikiai kreditai su didelėmis palūkanomis, o 353 mln. eurų teks gražinti kiek vėliau.
