PO 24 TURŲ // Pichichi įskaita: 1. Lionel Messi ("Barcelona") - 17;   2. David Villa ("Valencia") - 17;   3. Gonzalo Higuain ("Real Madrid") - 16;   4. Cristiano Ronaldo ("Real Madrid") - 13;   5. Roberto Soldado ("Getafe") - 12;    •  •  •  Zamora įskaita:  1. Victor Valdes ("Barcelona") - 0,58;   2. Iker Casillas ("Real Madrid") - 0,75;   3. Cesar ("Valencia") - 0,89;   4. Daniel Aranzubia ("Deportivo") - 1,08;   5. Ricardo ("CA Osasuna") - 1,08;  
Ar žinote, kad ...

Vengras Ladislao Kubala, pravardžiuotas "Didžiuoju Čigonu", yra laikomas visų laikų geriausiu "Barcelona" futbolininku.

FC Barcelona > Junta Directiva

Junta Directiva

"FC Barcelona" Direktorių Taryba (Junta Directiva) - aukščiausias klubo valdymo organas, kurį sudaro ištikimiausi klubo prezidento rėmėjai ir šalininkai. Direktorių Tarybą suformuoja klubo prezidentas. Patį prezidentą ketverių metų kadencijai visuotinio balsavimo metu renka balso teisę turintys oficialūs klubo sirgaliai - socios.
 

 
FC Barcelona prezidentas
 

 
Alfons Godall i Martinez
Pirmasis viceprezidentas (socialiniai ryšiai) / atstovas spaudai
 
Joan Boix i Sans
Viceprezidentas (ekonomika ir finansai)

Rafael Yuste i Abel
Viceprezidentas (sporto sritis)
 
Jaume Ferrer i Graupera
Viceprezidentas (marketingas ir media)
 
Albert Perrin i Calvet
Viceprezidentas (instituciniai ryšiai)
 
Josep Cubells i Ribé
Direktorių tarybos sekretorius
 
Xavier Sala i Martin
Iždininkas
 
 
NARIAI
 
Alfons Castro i Sousa
Vidaus saugumo ir fizinė apsaugos sritis
 
Jacint Borras i Manuel
"Barcelona Atletic" prezidentas
 
Josep Anton Colomer
Ekonomikos sritis
 
Maria Elena Fort
Instituciniai ryšiai
 
Jordi Torrent
Marketingas ir media
 
Xavier Bagués i Sellés
Socialinė sfera
 
Patrick Auset i Lladó
Socialinė sfera
 
Josep-Ignasi Macià
Socialinė sfera
 
Magda Oranich
Fondo veikla
 

 
 
Dabartinė "Barcelona" Junta Directiva buvo reorganizuota 2003 m. vasarą, kuomet klubo prezidentu tapo rinkimuose triumfavęs Joanas Laporta.
 
2006 m. vasarą J. Laporta ir visa Junta Directiva, vadovaujantis "FC Barcelona" klubo Statutu, buvo priversti atsistatydinti iš užimamų pareigų, nes baigėsi ketverių metų klubo prezidento kadencija. Teisininkai išaiškino, kad nepaisant to, jog J. Laporta prezidentu tapo 2003 m., per trejus metus jam teko savo parašu patvirtinti keturias "FC Barcelona" finansines ataskaitas, o tai yra prilyginama keturioms kadencijoms.
 
2006 m. liepos pabaigoje buvo paskelbti nauji "FC Barcelona" prezidento rinkimai. Norą užimti Katalonijos klubo vadovo kėdę pareiškė 5 pretendentai. Remiantis Statute nustatytomis rinkimų procedūromis, pretendentams, siekiantiems tapti oficialiais kandidatais į prezidentus, reikėjo surinkti mažiausiai 1804 socios parašus. Per nustatyta laiką tai pavyko padaryti tik Joanui Laportai.
 
2006 m. rugpjūčio 22 d. Joanas Laporta oficialiai buvo paskelbtas "FC Barcelona" prezidentu be kovos ir vėl suformavo klubo Junta Directiva.
 
2008 m. liepos 6 d. klubo sporto rezultatais nepatenkinti socios surengė balsavimą dėl nepasitikėjimo prezidentu.
 
J. Laporta būtų privalėjęs atsistatydinti, jei prieš jį būtų balsavę 66 procentai socios, tačiau opozicijai pavyko surinkti tik 60,6 procentų balsų. Tai reiškė, jog prezidentas lieka savo poste. Tokiu J. Laportos sprendimu buvo nepatenkinti net 8 Junta Directiva nariai, kurių tarpe buvo ir pirmasis viceprezidentas Albertas Vicensas bei vieni iš "Barcos" renesanso architektų Marcas Ingla ir Ferranas Soriano.
 
Po ilgų derybų aštuoni Junta Directiva nariai, manę, jog  J. Laporta turi atsistatydinti savo noru, patys paliko savo postus. "Barcelona" prezidentas pradėjo iš naujo formuoti Junta Directiva. 
 

 
• Taip pat žiūrėkite: Junta Directiva 2006-2008 m.
© 2007-2010 fcbarcelona.lt • Visos teisės saugomos • Skelbiant informaciją nuoroda į www.fcbarcelona.lt yra būtina.
 
© Idėja: Rokas Pukinskas  © Dizainas: Adomas Jazdauskas    © Interneto svetainių kūrimas: Inteka     © Turinio valdymas: iPyramid by Verticus