"FC BARCELONA" PREZIDENTAS
| | Pilnas vardas: Gimimo vieta: Gimimo data: Pareigas eina:
| Joan Laporta i Estruch Barselona, Katalonija, Ispanija 1962 m. birželio 29 d. nuo 2003 metų; 2006 metais perrinktas "FC Barcelona" prezidentu be kovos |
Dabartinis "FC Barcelona" prezidentas Joanas Laporta savo pareigas eina 2003-ųjų, po tai kai sensacinguose rinkimuose nurungė kitus penkis kandidatus. Tai rekordinis pretendentų skaičius per visą klubo prezidento rinkimų istoriją. 2003 metų rinkimuose dabartinis prezidentas surinko beveik 54 procentus balsų.
Nuo 1974 metų klubo nariu esantis J. Laporta įgijo teisininko diplomą Barselonos universitete, turi mokesčių ekspertizės ir kompanijos teisės magistro laipsnį. Dabartinis klubo prezidentas įkūrė ir iki šiol vadovauja teisininkų kontorai "Laporta y Arbos" bei Barselonos universitete dėsto nuosavybės ir registrų teisę. Yra dirbęs Japonijos konsulo Barselonoje patarėju.
Buvęs aljanso "Mėlynasis dramblys" ("Platforma Elefant Blau"), kuris 1998 metais inicijavo interpeliaciją buvusiam klubo vadovui Josep Lluís Núñez, narys lengvai ir užtikrintai tapo prezidentu po 2003-ųjų birželį įvykusių rinkimų. Artimiausias varžovas - Lluisas Bassatas - buvo aplenktas dešimčia tūkstančių balsų.
Įdomu tai, kad 2000 – aisias vykusiuose rinkimuose J. Laporta buvo L. Bassato komandos narys, tačiau jo remiamas kandidatas tąkart rinkimus pralaimėjo Joanui Gaspartui, kuris sirgalių vėliau imtas pravardžiuoti "Asilu".
2006 - aisiais J. Laporta patvirtintas antrąjai kadencijai be kovos, kadangi nei vienas pretendentas į kandidatus nesugebėjo surinkti minimalaus socio parašų skaičiaus – 1804. Rinkimuose dalyvavęs dabartinis prezidentas jų surinko beveik devynis tūkstančius.
Po 33 dienų, per kurias klubą kontroliavo laikinoji Valdymo Komisija, vadovaujama Xaviero Sala i Martin, J. Laporta vėl buvo inauguruotas visateisiu "FC Barcelona" prezidentu.
Dabartinis klubo prezidentas visada siekia, kad "Barca" būtų kovos prieš žiaurumą stadionuose, taikos, demokratijos, solidarumo, individualios ir kolektyvinės laisvės modelis. Vadovaudamasi "Nulinės tolerancijos" politika, klubo vadovybė sugebėjo iš Camp Nou stadiono išguiti netoleruotino ir chuliganiško elgesio apraiškas.
Dar vienas didelis J. Laportos projektas - padidinti klubo narių skaičių. 2003 metais, klubas turėjo 106 372 narius, o 2006-aisiais, prieš perrenkant prezidentą, socios skaičius pirmą kartą klubo istorijoje perkopė 150 000.
Joanas Laporta yra laikomas "Barcelona" atgimimo pradininku ir iniciatoriumi - jam pavyko stabilizuoti klubą tiek finansine, tiek sportine prasme. Pradėta ieškoti novatoriškų idėjų, kurios padėtų paversti "Barcą" Daugiau nei klubu visam pasauliui.
2006 metais "Barcelona" pasirašė paramos sutartį su UNICEF – Jungtinių Tautų Organizacijos įsteigta labdaros ir pagalbos vaikams visame pasaulyje organizacija.
Sportine prasme, J. Laportos vadovavimas sietinas su didžiomis pergalėmis. Po pirmojo sezono, kuriame įgyvendinta idėja sukurti visiškai naują projektą su treneriu Frank Rijkaard priešakyje, du kartus iš eilės iškovota Primeros čempionų taurė, o 2006 m. klubo muziejų papildė antroji per visą "Barcos" istoriją Čempionų lygos taurė.
