Geriausia gynyba - puolimas... nes nėra kuo gintis
Taip, "Barcelona" rodo kosminį krepšinį (atsiprašau - futbolą). Taip, kontroliuoja kamuolį ir neleidžia prie jo prisiliesti varžovams. Taip, užkariauja aikštės vidurį ir iš karto "perveda" žaidimą varžovų baudos aikštelės link. Lyg lavina užgriūva priešininkų gynybą ir ji netrukus griūva, praleidusi greitą įvartį. O jau jeigu kamuolys pas varžovus, "Barcos" saugai kaip erkės prisiklijuoja prie kamuolį turinčio priešininko: vienas jį spaudžia, kiti atkerta jo komandos draugus. Netrukus kamuolys vėl "Barcos" rankose (atsiprašau - kojose).
Dėl kamuolio kovoja ne tik darbštusis Deco, smulkutis Andresas Iniesta ar stiprusis Markas van Bommelis. Lygiai taip pat atimti jį skuba Samuelis Eto'o, senukas Henrikas Larssonas ir burtininkas Ronaldinho. Įsivaizduojate, kiek jėgų atima iš atakuojančių žaidėjų papildoma prievolė vidury aikštės žaisti "šuniuką"? Ar lieka jėgų sprintui, kai prieš tai per pusę aikštės gaudei varžovą, kad atimtum kamuolį? Tačiau toks žaidimo stilius Barselonoje yra būtinas, nes tiek Ronaldinho, tiek Eto`o, tuo labiau Frankas Rijkaardas, žino: duosi varžovui ramiai atakuoti - rungtynes garantuotai pralaimėsi.
Aš, kaip sirgalius ir "Barcos" gerbėjas, reikalauju gynėjų. Kategoriškai ir nedelsiant! Ir ne tokių kaip Demetrio Albertini, kurie savo jau atidirbo ir į Camp Nou ateina ramiai užgesti. Trokštu tokių gynybos žvaigždžių, kurios spindėjimu prilygtų S. Eto`o ar Deco. Kainuojančių milijonus, bet ir vertų tos kainos. Ar Camp Nou tokių nėra?
Juliano Belletti į Barseloną atvyko iš "Villarreal", kai brandžiu savo žaidimu nustebino visą Ispanijos Primerą. Belletti atstovavo Brazilijos futbolo mokyklą, kurios geriausi pavyzdžiai yra Cafu, Cicinho ir Roberto Carlos. Žiūrint į jo žaidimą, taip ir norisi rėkti - "Jis ne gynėjas, leiskite jį į puolimą! Jis - apsigimęs goleodoras!". Gal todėl gynyboje J. Belletti - kaip mergina chuliganų būrio apsuptyje - drovus ir nedrąsus. Stengiasi, bando... Bet žaidėjas gynyboje šiame sezone nėra vertingas. Puolime po jo reidų sekantys perdavimai dažniausiai kliūva tiesiai į kojas... varžovų gynėjams. Nei efektinga, nei efektyvu. J. Belletti šiuo metu gynyboje, deja, yra tik Oleguero pakaitalas.
Olegueras. Didžiausias pasiekimas - kad šiemet jau nekliūva už savo paties kojų. O kartais ir dešinįjį flangą "uždaro" varžovų "kraštams". Su sąlyga, jeigu jie dar lėtesni už "Barcos" mokyklos auklėtinį. Žinoma, per du metus Olegueras padarė milžinišką pažangą. Iš rezervinio ir neperspektyvaus žaidėjo, kurio "Barca" net parduoti negalėjo, nes niekas juo nesidomėjo, Olegueras virto pagrindinės Katalonijos klubo sudėties žaidėju. Jis jau nedaro tokių klaidų, kaip pernai San Sire, kai už galvos griebdavosi visi "Barcos" sirgaliai, o trenerių štabas - už širdies. O kai nežaidžia Carlesas Puyolis, Olegueras net tampa "Barcos" gynybos ramsčiu. Tačiau žaidėjas iš savęs jau išspaudė viską, ką sugeba. Lubos pasiektos ir Olegueras geresnis nebus.
Kitame flange žaidžia Giovanni van Bronckhorstas ir Sylvinho. Kaip du dvynukai. Nesvarbu, kad vienas - olandas, o kitas - brazilas. Jų amžius beveik vienodas, ir deja, jau artėja prie "pensijinio" - 31 ir 32 metai. Puikiai sužaistas rungtynes keičia klaidų virtinės. Ir blogų rungtynių - vis daugiau. Sylvinho keičia Gio, Gio keičia Sylvinho. O naudos iš abiejų - tiek pat. Per kiekvieną ataką "dvynių" flangu tenka užgniaužus kvapą laukti - Gio (Sylvinho) sustabdys varžovą ar po eilinio jų "grybo" puolėjas atsidurs prieš Victoro Valdeso vartus?
Išvada: "Barcos" gynybos flangai - "laisvoji zona". Jeigu jau turi kamuolį - eik kur nori, veržkis kur nori. Ir jeigu "Tarzanas" (C. Puyolis) ar "Actekas" (Rafaelis Marquezas) nesustabdys, skubėk į pasimatymą su "Pokemonu" (V. Valdesu).
R. Marquezas, kaip ir Oleguer, taip pat geresnis nebus... nes geresniam būti neįmanoma. Greitas, stiprus ir patikimas jis tampa gelbėtoju daužant varžovų atakų bangas. Galingas kaip šimtas bizonų, "Actekas" "Barcą" sudomino dar žaisdamas "AS Monaco". O galėjo sudominti ir geriausius gynėjus surinkusius Italijos superklubus. Nes R. Marquezas - tokio paties kalibro, kaip ir geriausi šių klubų gynėjai. Jis - viena iš dviejų "Barcos" gynybos atramų.
Antrasis ramstis - Kapitonas. C. Puyolis, būdamas "Barcos" auklėtiniu, kažkada pakėlė mėlynai granatinius marškinėlius ir parodė, kad jo oda taip pat nudažyta blaugranos spalvomis. Todėl ir nėjo į "Real", kai Floretino Perezas jam pasiūlė galaktišką dešimties milijonų eurų atlyginimą. Nors šiame sezone C. Puyolis darė daugiau, nei įprasta klaidų, o kartais pasižymėdavo grubumu, Tarzanas - geriausia, ką išaugino "Barcos" akademija. Tiek žaidybine, tiek ir kataloniškojo mentaliteto prasme. Tačiau ką daryti, kai "Actekas" traumuotas, o "Tarzanas" - diskvalifikuotas?
Belieka prašyti Thiago Motta pagalbos. Tik, kad šis bendras Brazilijos - Katalonijos gamybos produktas su itališku pasu dažniau vaikšto su šlepetėmis ir ramentais, nei su bucais... apie Edmilsoną net nekalbu - jau geriau pats Frankas Rijkaardas sportinę gynėjo jaunystę prisimintų ir su kostiumu išeitų žaisti.
O apie iš "Barcelona B" neseniai pakviestą Rodri kalbėti dar neatėjo laikas...
Todėl "Barcos" puolėjai prieš kiekvienas runtynes ir gauna užduotį įmušti daugiau įvarčių, nei gynyba praleis jų į V. Valdeso vartus. Saugai turi branginti kamuolį, kaip savo vaika, nes jeigu jį turės varžovai - lauk bėdos. Du sezonus atakuojančio totalinio futbolo schema, kažkada įdiegta Didžiojo Jonano Cruyffo, dar veikia. Tačiau jau pradeda trūkinėti.
Kai "Barcos" puolimas, kaip per pirmąsias rungtynes Lisabonoje ar per mačą su "Real" Camp Nou stadione, dirba tuščiomis apsukomis, kyla grėsmė netekti trofėjų. Dar gerai, kad Primeroje "Barca" iš anksto susikrovė padorią taškų atsargą. Dar gerai, kad per "El Clasico" teisėjas "Barcai" padėjo ir "sugalvojo" 11 metrų baudinį. O ką daryti Čempionų lygoje, kur niekam nerūpi, kad kažkada rudenį italai, vokiečiai ar graikai buvo taškomi trijų įvarčių skirtumu ir buvo priversta kapituliuoti aristokratiškoji "Chelsea"?
Įmuš Micolli, kaip prieš tris dienas Ronaldo, vienintelėje atakoje vienintelį įvartį ir - "sudie, pranašume", "sudie, sezone Europoje". O kas bus, jei peršokus "Benfica" barjerą, katalonų gynybą šturmuos Andrejus Ševchenka, o Deco nepadės gynėjams, nes kovos su Gennaro Gattuso?
Tikėkimės, kad pasirinkta taktika "geriausia gynyba - puolimas" šiemet dar veiks, o "Barca", džiugindama atakuojančiu futbolu, dar ir Čempionų lygos nugalėtojų taurę iškels.
Tačiau kitam sezonui aš, kaip Barcos sirgalius, iš prezidento reikalauju pirkti ne Thierry Henry ir ne Cristiano Ronaldo. Žvaigdžių puolime turime pakankamai. Reikalauju, kad mano klubas investuotų negailėdamas lėšų ir įsigytų Christianą Chivu, Lucio, Rio Ferdinandą, Jorge Andrade, Ashley Cole'ą - bet kurį kitą panašaus kalibro, patikimą, patirties turintį, gynėją.
O jeigu liks pinigų ir noro, įsigijus dešinio ir kairiojo kraštų gynėjus, prašom - galite pirkti ir puolėjus. Tačiau investicija į gynėjus - ateities pergalių garantas.
