Pravardė "SuperDeco" ir titulas "Beveik dievas" pasako apie šį vyruką ne tiek jau ir mažai. Visų pirma, kad šis žaidėjas žino ir išmano savo darbą. Anderson Luis de Souza, labiau žinomas kaip Deco, išties vertas šių eilučių dėl savo puikaus žaidimo "Porto", o dabar "Barcelona" ekipoje.
Tai kas gi tas mažasis stebukladarys?
Berniukas iš Brazilijos
Anderson Luis de Souza, Deco gimė 1977 metų rugpjūčio 27 dieną Brazilijoje, Sao Bernardo do Campo. O jau pirmojo gimtadienio proga dovanų iš tėvo gavo futbolo kamuolį. Pradėjęs lankyti mokyklą, būdamas vos 5 metų, jis įmušė savo pirmąjį įvartį ir, aišku, spėjo susimušti. Žaisdamas salės futbolą ir nuvykęs į itin pavojingą Brazilijos rajoną, buvo sumuštas.
Pirmuoju jo dievuku tapo pats Diego Armando Maradona, o vėliau, jau augdamas, Deco labai žavėjosi Romario žaidimu.
Paauglystė nebuvo jau tokia lengva, kaip ir daugeliui Brazilijos paauglių. Būtent tada vaikinas ir užsidirbo pravardę "Deco", kuri išvertus iš portugalų kalbos reiškia "mikčius". Vaikystėje jis neretai užsikirsdavo, o dar ir dabar susijaudinęs interviu metu, užstringa prie kokio nors skiemens. Dėl to saugas nelabai mėgsta dalinti interviu.
Europos drebintojas
1996 m., būdamas vos 19 metų, jis pasirašė savo pirmą profesionalų kontraktą su San Paulo "National", o vėliau - su to paties miesto "Corinthians" klubu. Tačiau pažaidęs ten vos vienerius metus, pasuko už Atlanto, į Portugaliją, kuri tapo jo stotele net aštuoneriems metams. Būtent ten jis sulaukė savo šlovės ir pripažinimo. Pirmiausia, Deco prisijungė prie "Alvercos", rungtyniaujančios antroje pagal pajėgumą Portugalijos lygoje. Debiutas išties buvo neblogas: per 32 sužaistas rungtynes jis sugebėjo įmušti 13 įvarčių.
Tačiau tik 1997 m. atsidūręs "Salgueiros" ekipoje, jis sulaukė skautų iš "Porto" ekipos dėmesio ir per žiemos transferų langą perėjo į šią ekipą. Tai buvo bene reikšmingiausias žingsnis jo karjeroje, privertęs milijonus akių sekti niekam iki tol nežinomą vaikiną iš dižiosios futbolo šalies. Būtent "Porto" ekipoje atsiskleidė Deco talentas.
1998-1999 m. sezonas tapo debiutiniu "Porto" klube, tačiau Deco sužaidė vos 6 rungtynes ir nepelnė nė vieno įvarčio. 1999-2000 m. sezone Deco sužaidė jau 30 rungtynių ir kartą pasižymėjo.Žingsnis po žingsnio, jis ėjo pripažinimo link.
2002-2003 metų sezonas tapo jo ir visos ekipos šlovės olimpu. Tame sezone Deco įmušė 10 įvarčių per 30 rungtynių, tiesa, gavo net 17 geltonų ir vieną raudoną kortelę. Tai pačiais metais "Porto" ekipa tapo ne tik Portugalijos aukščiausiosios lygos, Portugalijos taurės, bet ir UEFA Taurės nugalėtoja. Deco mušdavo įvarčius kas trečiose varžybose.
Ekscentriškasis "Porto" treneris Jose Mourinho negailėjo pagyrų Deco pasirodymui UEFA Taurės finale, pavadindamas jo žaidimą "tiesiog fantastišku", o patį Deco apibūdindmas "kaip pasaulinio lygio žaidėją". Fantastiškai puikus jo perdavimas Dimitrijui Aleničevui finale, eilinį kartą įrodė jo, kaip aukščiausio lygio žaidėjo, sugebėjimus.
Kitame sezone Deco nemažina apsukų ir nebando ramiai sau užmigti ant laurų. Ne... Jis padėjo savo ekipai atimti iš "Monaco" UEFA Čempionų Lygos taurę - "Porto" nugalėjo 3:0, o Deco įmušė antrąjį rungtynių įvartį ir buvo paskelbtas geriausiu finalo žaidėju.
Brazilas... Portugalijos rinktinėje
2003 kovo mėnesį Deco gavo Portugalijos pilietybę, tuo sukeldamas nemažai diskusijų ir ginčų. Vieni džiaugėsi, kad toks puikus žaidėjas galės padėti jų šaliai, kiti piktinosi, kad gimęs ir augęs Brazilijoje, jis tapo "portugalu" ir žais už šios šalies rinktinę. Abejingais neliko ir rinktinės kapitonas Luisas Figo bei jo rinktinės draugas Rui Costa. Jie nepalaikė ir smerkė tokį brazilo pasirinkimą.
Tačiau Deco neleido teršti savo vardo ir garbės. Netrukus jis įrodė, kad juo pasitikėta neveltui ir užčiaupė aršius kritikus. Savo debiutu Portugalijos rinktinėje jis lėmė pergalę tada dar tada būsimiems Euro 2004 šeimininkams prieš savo gimtąją Braziliją rezultatu 2:1. Tai buvo pirmas atvejis, kai portugalai laimėjo prieš brazilus nuo 1966 metų pasaulio čempionato.
Kai kalbos dėl pilietybės aprimo, prasidėjo diskusijos dėl žaidėjo ateities. Visi spėliojo: "liks Deco "Porto" ar ne?". Atrodo titulai pasiekti, reikia naujų iššūkių. Būtent tokia traktika ir rėmėsi tuometinis "Porto" treneris Jose Mourinho, kuris po puikaus sezono paliko Portugalijos klubą ir perėjo į Londono "Chelsea". Strategas viešai išreiškė norą Deco, kaip vieną iš savo "dievukų", matyti Londone. Tačiau Deco ilgai neatskleidė savo planų.
Išties stebina tai, kaip komandai pavyko itin sėkmingai užbaigti sezoną, kai daugelis klubo žaidėjų ir treneris jau "sėdėjo ant lagaminų".
Deco ir Euro 2004
2004 metais Deco Portugalijos rinktinės sudėtyje debiutavo Europos čempionate. Turbūt neatsitiktinai šio čempionato šalimi tapo Portugalija.
Jau pirmajame grupės susitikime su graikais, Portugalijos rinktinė grėsmingai pralaimėjo 1:2. Tačiau po šio pralaimėjimo sekė pergalės prieš Rusiją, Ispaniją, buvo nugalėti ir anglai bei olandai - įveiktas ketvirtfinalis ir pusfinalis, o finale laukė tie patys graikai ir... dar vienas apmaudus pralaimėjimas 0:1.
Būtent šio čempionato metu Deco iškart įsitvirtino startinėje rinktinės sudėtyje. Gražiu žaidimu, fantastišku kamuolio valdymu ir nuostabiais perdavimais, jis dar kartą įrodė komandos draugams ir sirgaliams, kad yra vertas žaisti už Portugalijos rinktinę.
Nepabijojęs spaudimo ir kritikos dėl Portugalijos pilietybės, Deco yra ne toks ir mažas praradimas Brazilijos rinktinei. Pats saugas visą savo talentą atskleidė ne taip seniai. "Porto" vatovaujant protugalui J. Mourinho, Deco tapo komandos lyderiu ir aikštės centro "smegenimis" tuometinio klubo, kuris per paskutinius du metus laimėjo praktiškai viską, ką tik buvo įmanoma laimėti.
Sužibėjęs Deco tapo vienu iš pagrindinių Portugalijos rinktinės, vadovaujamos Luizo Felipes Scolari (beje, taip pat brazilo) lyderiu.
Iškart po 2004 metų Europos čempionato finalo jis pareiškė pereinantis į "Barcą", taip paneigdamas gandus apie galimą perėjimą į Londono "Chelsea". Saugas su Katalonijos klubu pasirašė ketverių metų kontraktą.
"Barcos" 20
Pirmąjį savo sezoną Barselonoje (2004-2005 m.) jis praleido tiesiog fenomaliai. "Atbėgiojo" beveik visus sezono mačus tiesiog nepriekaištingai. Deco ne tik, kad neprarado savo žaidimo kokybės, bet įgavo dar daugiau pasitikėjimo ir tapo vienu iš komandos lyderių: sužaidė 35 susitikimus La Ligoje ir 7 UEFA Čempioų lygoje, įmušė 8 įvarčius. Varžybas pradėdamas ne nuo atsarginio suoliuko, jis dažnai grasino varžovų vartams, atlikinėjo genialius perdavimus savo komandos draugams. Tame sezone "Barcelona" laimėjo ilgai lauktą Primeros nugalėtojų titulą.
2005-2006 prasidėjo puikiai, o baigėsi tiesiog fantastiškai. Sužaisti 11 susitikimų UEFA Čempionų lygoje. Apgintas Primeros nugalėtojų titulas ir po 14 metų pertraukos laimėta pati geidžaimiausia Europoje - UEFA Čempionų lygos taurė.
Deco teko dar kartą prisiminti šlovinguosius "Porto" metus ir paragauti saldžiausios pergalės skonio. Stulbinantys metai ir tokie patys pasiekimai.
Kaip savo meilės ir ištikybės "Barcai" įrodymą, Deco pratęsė savo kontaktą iki 2010 metų, o išpirkos suma išaugo nuo 50 iki 75 mln. eurų. Po sutarties pasirašymo Deco buvo nepaprastai laimingas: "Aš visada norėjau čia būti. Aišku, taip pat turėjau kitų klubų pasiūlymų, bet paprasčiausiai aš apie visa kita net negalvojau. Klubas taip pat norėjo, kad aš likčiau, tad susitarimą pasiekėme labai lengvai. Mano didžiausias noras - visada likti čia".
Be jokios abejonės, jis yra vienas pagrindinių "Barcos" kūrėjų praėjusį ir šį sezoną.
Ką tokio ypatingo demonstruoja Deco? Visų pirma, jo žaidimo stilių formavo didieji praėjusio dešimtmečio brazilų futbolininkai. Vikrus saugas, galintis jungtis į atakas ir atakuoti brazilišku stiliumi, kūrybingas prie varžovų vartų ir gudrus aikštės viduryje, fantastiškas savo preciziškais perdavimais. Jis turi tokius futbolininkui reikalingus dalykus, kaip driblingas, technika, aikštės matymas, perdavimai bet kokiu atstumu, smūgius, sugebėjimus išnaudoti standartines situacijas. Visa tai - aukščiausia klasė.
Svarbu dar ir tai, kad Deco pakankamai neblogai ginasi. Poziciškai jis yra universalus saugas (būtent tai, ko reikia "Barcai") – gali žaisti ir aikštės gilumoje, ir "po puolėjais", ir centre, ir dešinėje. Kairėje jis žaidžia rečiau, bet taip pat sėkmingai gali tai daryti, ką ir parodė jo pasirodymas 2004 m. Europos čempionate.
Galbūt jis nėra toks pastebimas kaip Ronaldinho ar Samuelis Eto‘o, bet atlieka daug komandai naudingo juodo darbo aikštės viduryje, skirstydamas kamuolius ir pats atakuodamas.
Deco, nusimetęs blaugrana marškinėlius
O šiaip, jis paprastas vyrukas, keturių vaikų tėvas. Nėra kaprizingas ar "pasikėlęs". Paprastas ir ne itin kalbus, gal dėl to vis dar nuo vaikystės išlikusio mikčiojimo komplekso.
Keletas jo minčių apie futbolą ir ne tik:
"Žaisdamas aš nesiekiu ko nors pademonstruoti ar parodyti kitiems. Vienintelis mano tikslas – tai būti profesionalu ir savo sugebėjimus įrodyti sau pačiam".
"Asmeninis gyvenimas ir darbas – tai du skirtingi dalykai. Bet žmogus yra vienas. Aš nesu du žmonės – aš esu vienas".
"Ronaldinho, Ronaldinho, tapo man didžiausiu siurprizu nuo mano atvykimo į Barceloną. Jis nepaliauja manęs stebinęs tiek per treniruotes, tiek rungtyniaudamas. Dar vienas siurprizas – tai Messi. Jis mane stebina kaip visapusiškai subrendusi asmenybė"".
"Kaip žiūrovas simpatizuoju "Milan", "Chelsea" klubams, o Primeroje – "Villarreal" - dėl šios komandos mentaliteto ir žaidimo kokybės".
"Svajoti naktį, o dieną dirbti" – taip sakė mano tėvas. Gyvenime yra būtent taip, ypač futbole. Tu gali svajoti, bet realybėje tos svajonės niekada neišsipildys jei tu nedirbsi kasdien, kažką pararasdamas ir paaukodamas"
