Josepas Samitieras, Johannas Cruyffas, Romario, Hristo Stoičkovas. Visi šie žaidėjai vieningai pasaulio futbolo mėgėjų bei ekspertų yra laikomi geriausiais, kurie kada nors vilkėjo blaugraną.
Tačiau yra vienas žmogus, stovintis esančtis aukščiau šių žaidėjų ir tas žmogus yra Ladislao Kubala.
Karjeros pradžia arba kelias į žvaigždes
Ladislao Kubala, kuris "Barcelona" gerbėjų tarpe geriau žinomas "Didžiojo čigono" pravarde, gimė 1927 metų birželio 10 dieną Budapešte, slovakų šeimoje. Vengrų-slovakų kilmės Ladislao motina buvo gamyklos darbuotoja, tėvas - lenkų-slovakų kilmės mūrininkas.
Savo futbolininko karjerą L. Kubala pradėjo atstovaudamas "Ganz TE" fabriko jaunimo futbolo komandai, kuri žaidė 3-jame Vengrijos futbolo divizione.
Būdamas vienuolikos, jaunuolis jau žaidė komandose, kurių žaidėjai už jį buvo vyresni 3-5 metais. Aštuoniolikmetis Ladislao perėjo į bene žymiausią visų laikų Vengrijos futbolo ekipą - "Ferencváros", kurioje jis žaidė kartu su kita Vengrijos futbolo legenda Sandoru Kocsisu.
Šiame Ladislao praleido vieną sezoną ir per 49 rungtynes spėjo pasižymėti 27 kartus.
1946 metais L. Kubala išvažiavo į tuometinę Čekoslovakiją. Kalbama, kad pagrindinė to priežastis buvo karinės tarnybos vengimas gimtojoje šalyje. Čekoslovakijoje jis atstovavo Bratislavos "Slovan", kur per du sezonus pelne 13 įvarčių.
1947-aisiais Ladislao vedė "Slovan" trenerio dukterį Anną Violą Daučík, o dar po metų - grįžo atgal į Vengriją ir prisijungė prie "Vasas" komandos.
Pabėgėlis
1949 metų sausį, kai Vengrija tapo komunistine valstybe, L. Kubala ją paliko, ir, teigiama, kad tai padarė paslapčia įsėdęs į sunkvežimio kėbulą.
Iš pradžių jis apsistojo Austrijoje, po to iškeliavo į Italiją. Šioje šalyje jis labai trumpai atstovavo "Pro Patria" komandai. Tų pačių 1949 – jų gegužę Kubala sutiko atstovauti "Torino" ekipai. Žaidėjas turėjo debiutuoti peržiūros rungtynėse prieš Lisabonos "Benfica", tačiau teko viską atšaukti po to, kai Ladislao sužinojo, kad sunkiai susirgo jo sūnus.
Atsitiktinumas, tačiau nesužaidęs debiutinio mačo už "Torino", L. Kubala išvengė kraupios katastrofos "Superga", kai skrendant iš Lisabonos, žuvo visi "Torino" ekipos žaidėjai ir kiti lemtingu reisu keliavę asmenys.
Tais pačiais metais Vengrijos Futbolo Federacija apkaltino L. Kubalą sulaužius kontrakto sąlygas, pabėgus iš šalies be leidimo ir neatlikus karinės prievolės. FIFA žaidėjui už tai skyrė metų trukmės tarptautinę diskvalifikaciją.
1950 metais L.Kubala kartu su savo uošviu Fernando Daučiku ėmė kurti savo komandą – "Hungaria". Komanda buvo sudaryta iš tokių pačių vaikinų, kaip ir pats Ladislao - pabėgėlių. 1950 m. vasarą naujoji ekipa atvyko į Ispaniją sužaisti serijos draugiškų rungtynių su "Espanyol", Madrido "Select XI" bei kitomis komandomis.
Turnė metu L. Kubalą įkalbinėjo "Real" ir tuometinis "Barcelona" skautas Josepas Samitier. Nors "Real" pasiūlė vaikinui kontraktą, tačiau katalonai buvo apsukresni ir įkalbėjo Ladislao atstovauti "Barcelona" komandai.
"Barcelona"
1950 metų birželio 15 dieną L. Kubala pasirašė sutartį su "Barca". Kaip viena iš sutarties sąlygų, žaidėjo uošvis F. Daučikas tapo "Barcelona" treneriu. Tačiau FIFA diskvalifikacija dar galiojo ir L. Kubala La Ligoje debiutuoti negalėjo iki pat 1951-ųjų, tačiau jam buvo leista žaisti draugiškose rungtynėse.
Pirmose dvejose rungtynėse "Barca" 4:1 ir 10:4 sutriuškino Frankfurto "S.V." ekipą, o "Didysis čigonas" per du mačus įmušė 6 įvarčius bei rezultatyviais perdavimais prisidėjo prie kitų penkių. 1951 m. L. Kubala taip pat sužaidė Ispanijos taurės turnyre bei padėjo "Barcai" laimėti trofėjų.
Savo pirmajame sezone Ispanijos čempionate L. Kubala įmušė 26 įvarčius per 19 rungtynių. Jis net 7 kartus pasižymėjo mače prieš "Sporting de Gijón", kurį "Barca" laimėjo 9:0, 5 įvarčius įmušė rungtynėse prieš Vigo "Celta", po tris - į "Sevilla" ir Santandero "Racing" vartus.
L. Kubala pelnė įvartį ir Karaliaus taurės finale, kuriame "Barca" 4:2 įveikė "Valencia". Šis sezonas buvo vienas iš sėkmingiausių per visą "Barcelona" istoriją. Treneris F. Daučikas komandos sudėtyje turėjo tokius žaidėjus kaip L. Kubala, Emilio Aldecoa, Velasco, Joanas Segarra ir Antonio Ramallets. Stratego vadovaujama ekipa buvo vadinama "equipo de las Cinco Copas", kadangi nuo 1951 iki 1953 metų laimėjo penkias skirtingas taures.
Daugumą 1952-1953 m. sezono rungtynių L. Kubala praleido dėl tuberkuliozės. Liga pakankamai rimtai progresavo, o tai žaidėjui reikštų karjeros pabaigą, tačiau žaidėjas stebuklingai pasveiko, grįžo į "Barcą" ir padėjo komandai apginti Ispanijos čempionų titulą. L. Kubalai netgi pavyko pasižymėti Ispanijos taurės finale, kuriame "Barcelona" 2:1 įveikė "Bilbao Athletic".
1958 metais L. Kubala įkalbėjo du savo draugus, taip pat Vengrijos pabėgėlius, Sandorą Kocsisą bei Zoltaną Cziborą prisijungti prie "Barcelona". Trys vengrai kartu su Luisu Suarezu ir Evaristo sudarė branduolį komandos, kuri 1959 ir 1960 metais dukart iš eilės laimėjo ir Ispanijos čempionatą, ir Karaliaus taurę.
Tačiau vėliau L. Kubala ėmė nesutarti su naujuoju "Barcelona" treneriu Helenio Herrera ir prarado vietą pagrindinėje sudėtyje. Dėl šio konflikto jis praleido 1960 m. Europos Taurės pusfinalio rungtynių seriją prieš Madrido "Real", kurią "Barca" pralaimėjo bendru rezultatu 6:2. Po šios nesėkmės H. Herrera neteko posto, o "Didysis čigonas" vėl grįžo į ekipą.
1961 metais "Barcelona" Europos Čempionų Taurės varžybose tapo pirmąją komanda, įveikusia Madrido "Real" šiame turnyre. L. Kubalos vedini mėlynai-granatiniai pateko į finalą, kurį, deja, 3:2 pralaimėjo Lisabonos "Benfica".
Savo kaip žaidėjo karjerą Ladislao "Didysis čigonas" Kubala baigė 1961 metais. Iš pradžių treniravo "Barcelona" jaunimo komandą, o 1962/63 sezone tapo ir pagrindinės "Barcelona" ekipos treneriu, tačiau po pralaimėjimo Belgrado "Crvena Zvezda" ekipai "Inter-Cities Fairs" taurės turnyre jis buvo atleistas iš komandos trenerio pareigų.
Kubala kaip žaidėjas "Barcelona" ekipoje praleido 11 metų per kuriuos spėjo sužaisti 186 rungtynes bei pelnyti 117 įvarčių. Ladislao "Didysis čigonas" Kubala yra laikomas geriausiu žaidėju kada nors vilkėjusiu blaugraną.
Kai "Barcelona" 1999 metais šventė savo šimtmečio jubiliejų, fanai rinko visų laikų geriausią klubo žaidėją ir Ladislao Kubala užkariavo pačia viršūnę laimėdamas 1–ją vietą bei už savęs palikdamas tokias legendas kaip Johaną Cruyffą, Diego Maradoną, Pepe Guardiolą, Romario ar Rivaldo. Taip pat Kubala liko antroje vietoje renkant geriausia futbolininką kada nors žaidusį Ispanijoje - pirmąją vietą iš Kubalos "nukniaukė" Alfredo Di Stefano. Beje Ladislao Kubalos žaidimo Barselonoje laikotarpiu buvo pastatytas dabartinis "Barcelona" namų stadionas – "Nou Camp".
Karjera rinktinėse
Ladislao Kubala atstovavo trims skirtingoms rinktinėms – Čekoslovakijai, Vengrijai bei Ispanijai. Kol atstovavo "ŠK Slovan" ekipą Kubala 1946-1947 metais 6 kartus atstovavo Čekoslovakijos rinktinei ir sugebėjo pelnyti 4 įvarčius. Po sugrįžimo į Budapeštą, 1948 metais Kubalą sužaidė 3 mačus už Vengrijos nacionalinę futbolo komandą, tačiau čia pasižymėti jam nepavyko. Po to, kai jam buvo suteikta Ispanijos pilietybė, Kubala Ispanijos rinktinei atstovavo 19 kartų bei spėjo įmušti net 11 įvarčių, joje jis žaidė 1953-1961 metais.
Nors Kubala spėjo paatstovauti net trims skirtingų šalių rinktinėms, jis taip ir niekad nedalyvavo jokiame prestižiniame nacionalinių rinktinių turnyre, nors 1962 Ispanijos rinktines paraiškoje pasaulio čempionatui jis buvo užregistruotas, tačiau ispanams negalėjo padėti dėl traumos. Taip pat Kubala atstovavo neakivaizdinei Katalonijos rinktinei.
Trenerio karjera
Po to, kai Kubala paliko "Barca" klubą jis pasirašė sutartį užimti žaidžiančiojo trenerio vietą viename iš didžiausių Barcos priešų - "Espanyol". 1966 metais jis vėl kaip žaidžiantysis treneris pasirašė sutartį su "Zürich" klubu iš Šveicarijos ir paskutinį syki sudalyvavo Europos Taurės turnyre. 1967 metais Kubala išvyko į Kanadą kur treniravo Toronto "Falcons" ekipą.
1968 metais Ladislao grįžo į Ispaniją bei ten treniravo "Cordoba" komandą bei tapo Ispanijos futbolo rinktinės treneriu, su kuria dalyvavo 1978 metų pasaulio futbolo čempionate bei 1980 metų Europos čempionate, bet juose nieko įspūdingo nepasiekė. Taip pat Kubala grįžęs į Barseloną, 2 metus vėl pradirbo "Barcos" treneriu, po to treniravo "Al-Hillal" ekipą bei 3 skirtingas La Ligos komandas. Taip pat jis buvo Ispanijos rinktines treneriu ir 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse, kuriose Ispanijos jaunimas tapo nugalėtojais, o paskutinė ekipa kurią treniravo Kubala, buvo Paragvajaus nacionalinė futbolo rinktinė.
Karjera
Ladislao Kubalos, kaip profesionalaus futbolininko karjera truko 22 metus, per kuriuos neoficialiais šaltiniais atstovaudamas maždaug 9-ioms ekipoms bei žaisdamas už tris skirtingų šalių rinktines jis sugebėjo pelnyti 355 įvarčius iš kurių 274 jis pelnė atstovaudamas daugiau nei klubui. Kubala treniravo iš viso 12 skirtingų ekipų, iš kurių ir dvi nacionalines rinktines. Taigi tokie šio žmogaus pasiekimai dar kartą parodo, kokia svarbi visam pasaulio futbolui buvo Ladislao Kubalos asmenybė.
Ladislao "Didysis čigonas" Kubala mirė 2002 metais, gegužės 17 dieną, Barselonoje. Mirties priežastis – Alzheimerio liga, smarkiai progresavusi paskutiniais jo gyvenimo metais. Ladislao Kubala visiems laikams futbolo pasaulio žmonėms įsimins kaip viso pasaulio futbolo pilietis bei pasakiško futbolo kūrėjas bei puoselėtojas kuriam ši sporto šaka buvo visas gyvenimas.
Dosjė:
Pilnas vardas: Ladislao Kubala Stecz
Gimimo data: 1927.06.10
Gimimo vieta: Budapeštas, Vengrija
Ūgis:: 176 cm
Svoris: -
Pozicija: Saugas/Puolėjas
Žaidėjas
Ganz TE (Vengrija): -1944
Ferencváros TC (Vengrija): 1945-46
ŠK Slovan Bratislava (Čekoslovakija): 1946 - 48
Vasas SC (Vengrija): 1948 - 49
Pro Patria (Italija): 1949 - 50
Hungaria (Vengrija): 1950
CF Barcelona (Ispanija): 1950 - 61
RCD Espanyol (Ispanija): 1963 - 65
FC Zürich (Šveicarija): 1966 - 67
Čekoslovakija: 1946 - 1947
Vengrija: 1948
Ispanija: 1953 - 61
Treneris
CF Barcelona (Ispanija): 1961-63
RCD Espanyol (Ispanija): 1963 - 66
FC Zürich (Šveicarija): 1966 - 67
Toronto Falcons (Kanada) 1968
Cordoba CF (Ispanija): 1968 - 69
FC Barcelona (Ispanija): 1980 - 82
Al-Hilal (Saudo Arabija): 1982 - 86
Real Murcia (Ispanija): 1986 - 87
CD Málaga (Ispanija): 1987 - 88
Elche CF (Ispanija): 1988 - 89
Ispanija: 1969 - 1980
Ispanija U-21: 1992
Paragvajus: 1995
Pasiekimai:
Žaidėjas
"Barcelona":
* Inter-Cities Fairs Taurė: [2] 1958, 1960
* Latina taurė:[1] 1952
* La Liga: [4] 1952, 1953, 1959, 1960
* Ispanijos Karaliaus taurė [5] 1951, 1952, 1953, 1957, 1959
* Eva Duarte taurė: [2] 1952, 1953
Treneris
"Málaga":
* Segunda División: [1] 1987-88
