Šiandieninė "Barcelona" - ryškiausia Europos komanda. Jos žaidimą galima žiūrėti valandų valandomis. Frankui Rijkaardui pasisekė ne tik išlaikyti tradicinį "Barcos" stilių, bet ir padaryti jį stulbinančiai efektyviu. Jo komanda ne tik džiugina žiūrovus, bet ir sėkmingai renka taškus. Ir dar taip, kad ne tik visa Primera, bet ir Europa žiūri į komandą su neslepiamu pavydu. Netgi didysis Johanas Cruyffas sako, kad dabartinė "Barca" geresnė už tą legendinę, kuri žaidė 90-aisiais praėjusio amžiaus metais. O 50-70 metų stažą turintys cules ("Barcos" sirgaliai), su nostalgija prisimenantys savo jaunystę, kai "žolė buvo žalesnė, ir merginos gražesnės", pripažįsta, kad komanda dabar žaidžia gražiau. O juk tai padarė strategas, beveik neturintis trenerio patirties (jeigu neskaičiuosime katastrofų su jo treniruotomis Roterdamo "Sparta" ir Olandijos rinktine)... Tas treneris kažkada buvo... moteriško trikotažo pardavėjas.
Žaidėjas: "Geriau išeiti 5 minutėm anksčiau, nei 5 metais per vėlai"
Frankui Rijkaardui tik rugsėjo 30 dieną sukako 43-eji. Profesionalo karjerą olandas pradėjo Amsterdamo "Ajax", kai jam buvo 17 metų. Jo tėvai - išeiviai iš Surinamo (Olandijos kolonija Pietų Amerikoje). Tokiais pat surinamiečiais yra Ruudas Gullitas, Edgaras Davidsas, Clarence'as Seedorfas, Patrickas Kluivertas ir aibė kitų olandų.
Beje, paties F. Rijkaardo debiuto Olandijos rinktinėje niekas nepastebėjo. Per rungtynes su Šveicarija jis pakeitė R. Gullitą, bet abu mažai kam žinomi tamsiaodžiai, dredus nešiojantys futbolininkai, buvo tokie panašūs, kad apie keitimą nepranešė nei televizijos komentatoriai, nei spauda. Vėliau iš protokolų buvo pastebėta, kad įvyko keitimas ir būsimosios žvaigždės debiutas.
Per devynis sezonus "Ajaxe" Frankas tapo stabu... kol nepaaiškėjo, kad jis paslapčia derasi su pikčiausiu priešu – "PSV". Kilo pasipiktinimo banga, Frankas susipyko su treneriu J. Cruyffu, nutraukė kontraktą ir išėjo žaisti į... "Zaragoza". Su legendine Olandijos rinktine tapęs Europos čempionu, F. Rijkaardas persikėlė į "AC Milan". Ten per penkerius metus kartu su Ruudu Gullitu ir Marco van Bastenu sudarė legendinį "skrajojančių olandų" trio, su kuriuo laimėjo viską - Scudetto, Čempionų lygą, Taurių taurę, Europos Supertaurę ir Tarpkontinentinę taurę.
"Milan" sirgaliai dar ir dabar su nostalgija atsimena tuos laikus, kai F. Rijkaardas kontroliavo aikštės vidurį, R. Gullitas kurdavo, o M. van Bastenas realizuodavo progas.
1990 metais pačioje karjeros viršūnėje olandą paliko žmona. Prasidėjo krizė. Visada korektiškas, tais metais Frankas užsidirbo dvi raudonas korteles "Serie A" varžybose. Labiausiai įsiminė Europos čempionato epizodas, kai F. Rijkaardas, eidamas pro šalį, spjovė Vokietijos rinktinės puolėjui Rudi Völleriui į veidą. Teisėjas šio epizodo nepastebėjo, tačiau pamatė, kaip ant žemės gulintis Völleris staiga pašoko ir, atstatęs kumščius, puolė vytis "niekuo dėtą" olandą. Vokietis buvo išvytas iš aikštės. Po daugelio metų, kai vienas to incidento dalyvių treniravo Olandijos rinktinę, o kitas - Vokietijos, F. Rijkaardas nuoširdžiai atsiprašė vokiečio. Jie abu restoranėlyje išgėrė po taurę vyno...
Pajutęs, kad jau nebegali žaisti tokiu lygiu, 1993 m. Frankas grįžo į "Ajax" ir su juo vėl tapo Čempionų taurės savininku, finale nugalėjęs "Milan". Vienintelį tų rungtynių įvartį įmušė naujoji kylanti Olandijos žvaigždė Patrickas Kluivertas. Rezultatyvų perdavimą jam atliko būtent Frankas.
Nors F. Rijkaarduid dar buvo 32-eji, pareiškęs, kad iš "futbolo išeiti geriau 5 minutėm anksčiau, nei penkeriais metais per vėlai", jis paliko didįjį sportą. Frankas išliko legenda karjeros viršūnėje, o ne ambicijų pilna, bet nieko aikštėje padaryti nesugebani "pavardė".
Apatinio trikotažo pardavėjas
Prieš keliolika metų, kai futbole dar nebuvo šimtamilijoninių kontraktų, pirmojo ryškio sporto žvaigždei teko galvoti, kaip iš naujo užsidirbti duonai. Ir tai ne išimtis. Aleksas Fergusonas juk kažkada alubaryje pilstė alų, Arigo Sacchi siuvo batus, Jose Mourinho dirbo vertėju Barselonoje.
Tačiau Rijkaardas ir čia "apstatė" visus trenerius: jis atidarė... moterų apatinio trikotažo parduotuvėlę. Olandų futbolo legenda pats stovėdavo prie prekystalio ir, sakoma, moterys pas elegantišką juodaodį apatinių kelnaičių bei liemenėlių pirkti verždavosi miniomis. Moteriškėms nerūpėdavo, kad jas aptarnaujantis simpatiškas mulatas dar visai neseniai virš galvos keldavo po 2-3 taures per sezoną. Tik retkarčiais su žmonomis į parduotuvėlę užsukantys futbolu besidomintys jų vyrai, išsižiodavo pamatę, kas jų moterims atneša matuotis liemenėles...
Pirmi blynai prisvilo
Verslas sekėsi, bet Olandijos futbolo federacija trenerio stažo visiškai neturinčiam moteriškų liemenėlių pardavėjui netikėtai pasiūlė treniruoti... Olandijos rinktinę. Joje tuo metu žaidė tokios žvaigždės, kaip E. Davidsas, P. Kluivertas, C. Seedorfas, Ruudas van Nistelrooy...
Tačiau pirmas trenerio blynas prisvilo - 1:3 pralaimėta Brazilijai. Vėliau sekė nesąmoningos lygiosios 5:5 su Belgija ir vienintelė pergalė prieš vokiečius 1:2. Europos čempionate, kur iš Olandijos rinktinės buvo tikimasi tik pergalės, Danija buvo sutriuškinta 3:0, o stipri Jugoslavija suspardyta net 6:1. Tačiau už pergalę prieš Čekiją olandai gali būti dėkingi tik teisėjui Pierluigi Colinai. Na, o to pralaimėto 11 m. baudinių serijos pusfinalio olandai ir dabar nenori prisiminti...
Po nesėkmės Europos čempionate Frankas Rijkaardas metus nenorėjo nė pagalvoti apie trenerio darbą. Tačiau klubai jam nedavė ramybės, nes visi prisiminė, kokiu puikiu stiliumi žaidė Olandija, o nesėkmę pusfinalyje "nurašė" žaidėjų konfliktui. Tada tamsiaodį trenerį dar tamsesnis Jimmy Floydas Hasselbainkas netgi apkaltino... rasizmu, teigdamas, kad jis palaiko baltuosius.
F. Rijkaardas nenorėjo treniruoti jokio garsaus klubo ir pasirinko seniausią Olandijos komandą Roterdamo "Sparta", kuri išgyveno sunkius laikus. Per 113 metų "Sparta" dar nė karto nebuvo iškritusi iš "Eredivisie" - aukščiausios Olandijos lygos, todėl "Spartos" sirgaliai komandą tiesiog vadino "nemirtingaisiais".
Tačiau Rijkaardo treniruojamo klubo laukė visiškas fiasko - komanda užėmė paskutinę vietą. Pereinamosiose rungtynėse dėl teisės žaisti "Eredivisie", "Sparta" pralaimėjo antrojo diviziono klubui ir pirmą kartą per visą savo istoriją nugarmėjo į žemesnę lygą. Įsiutę sirgaliai F. Rijkaardą stadione apmėtė moteriškomis kelnaitėmis ir liemenėlėmis...
Nors treneris turėjo idėjų, kaip atgaivinti klubą ir padaryti jį stipriu, Frankas buvo atleistas, o "Sparta" pareiškė, kad jis stadione - "persona non grata". Ši taisyklė, beje, galioja iki šiol, nors po trejų metų komanda ir grįžo į pirmąjį Olandijos divizioną.
Skrydis
Po tokios nesėkmės F. Rijkaardas kurį laiką nė norėt nenorėjo pagalvoti apie trenerio postą. Futbolo pasaulyje jo pavardė buvo pamiršta, kol 2003-aisiais netikėtai nuskambėjo sensacinga žinia. Naujasis krizės kamuojamos "Barcelona" prezidentas Joanas Laporta pakvietė su komanda dirbti "nevykėlį" Franką Rijkaardą.
"Jis su "Barca" padarys tą patį, ką ir su "Sparta", - pasigirdo kalbos Katalonijoje. "Argi juodaodis gali būti geru treneriu?", - klausė kiti. "Et, nėra kur trauktis - Louis van Gaalas ir Radomiras Antičius jau sugriovė komandą. Juk vienu metu "Barcą" nuo iškritimo į Segundą skyrė tik du taškeliai...", "Bankrutuojančiam klubui toks duobkasys - pats tas" - tokiomis mintimis tuo metu gyveno Ispanijos žiniasklaida ir sirgaliai.
Pirmieji 2004 metų sezono mėnesiai patvirtino šiuos nuogąstavimus: "Barca" žaidė baisiai, komanda taškus švaistė į dešinę ir į kairę. Kai klubas lapkričio mėnesį atsidūrė 11 lentelės vietoje, sirgaliai į Camp Nou atėjo nešini baltomis nosinaitėmis, moteriškomis kelnaitėmis ir liemenėlėmis. Trenerį, nuo kurio nusisuko visi "Barcos" sirgaliai, kuriuo netikėjo žaidėjai ir klubo vadovybė, palaikė vienintelis žmogus - pats "Barcos" prezidentas J. Laporta, žadėjęs leisti treneriui padirbėti iki sezono vidurio.
Po Naujųjų metų "Barca" pasikeitė neatpažįstamai: pergalė sekė pergalę, o antrame rate buvo pasiektas klubo surinktų taškų rekordas, komandoje sužibo Ronaldinho. Beje, kai kas sako, kad kaip tik brazilas sukūrė dabartinę "Barcą". Tačiau jie pamiršta, kad tik Katalonijos klube šis žaidėjas visiškai atsiskleidė ir sublizgėjo. Tai galima pasakyti ir apie kitus Rijkaardo atradimus – Samuelį Eto`o, Lionelį Messi, Juliano Beletti, Edmilsoną, Rafaelį Marquezą, Thiago Motta, Oleguerą, Xavi, Victorą Valdesą - kas juos žinojo iki 2005 metų?
Kaip tik Rijkaardas suteikė šiems žaidėjams šansą žaisti taip, kaip jie moka, taip, kaip jie nori, nevaržydamas jų, o išnaudodamas geriausias asmenines jų savybes. Iš stiprių vidutiniokų jie tapo žvaigždėmis, dėl kurių mušasi kiti klubai, o "Barcai" su tokiu treneriu nereikia pirkti daug žvaigždžių, nes klubas jų gali "pasigaminti" pats.
Patys žaidėjai dievina trenerį ir vadina jį "Misteriu". Futbolininkai žino, kad gali kreiptis į trenerį bet kokiu klausimu, išsakyti menkiausią nuoskaudąa. Neseniai įvykęs epizodas, kai per rungtynes su "Chelsea" traumą gavęs L. Messi bejėgiškai verkė ant F. Rijkaardo paties, o treneris ramindamas glaudė žaidėją prie savęs - geriausia olando santykių su savo žaidėjais iliustracija. Viešai jis nėra kritikavęs nė vieno savo futbolininko.
Pirmajame F. Rijkaardo sezone komanda užėmė antrą vietą, nors pirmoje sezono pusėje dar vilkosi lentelės apačioje. Antroji vieta Ispanijos pirmenybėse leido "Barcai" žaisti Čempionų lygoje. Nors 2005 metų aštunfinalio dvikovą su "Chelsea" katalonai pralaimėjo, šiemet pagaliau buvo pasiektas saldus revanšas, įrodęs, kad F. Rijkaardo vadovaujama komanda visiškai brandus kolektyvas. Pats olandas, pasimokęs iš pernykščių klaidų, taktiškai buvo visa galva pranašesnis už genijumi save laikantį Mourinho... Ir tai dar ne pabaiga...
Franko Rijkaardo gyvenimas skaičiais
Gimė 1962 m. rugsėjo 30 d.
1969 m. pradeda žaisti "Biotenveldert".
1979-1988 ir 1993-1995 m. – Amsterdamo "Ajax".
1988 m. - "Zaragoza".
1988-1993 m. – "Milan".
Per savo karjerą sužaidė 537 rungtynes, įmušė 94 įvarčius.
Už Olandijos rinktinę sužaidė 73 rungtynes, įmušė 10 įvarčių. (nereikia pamiršti, kad F.Rijkaardas – atraminis, o geriausiu atveju - atakuojantis saugas)
Titulai:
1988 m. Europos čempionas
5 kartus Olandijos čempionas (1982, 1983, 1985, 1994, 1995 m.)
3 kartus Olandijos taurės laimėtojas.
2 kartus Italijos čempionas (1992, 1993 m.)
3 kartus Europos čempionų taurė 1989, 1990, 1995 m.)
2 kartus Europos Supertaurė (1989, 1990 m.)
2 kartus Tarpkontinentinė taurė (1989, 1990 m.)
Trenerio karjera:
1998-2000 m. – Olandijos rinktinė
2001-2002 m. – Roterdamo "Sparta".
2003 m. – "Barcelona"
Laimėjimai: 2004-2005 m. Ispanijos čempionas.
Dar nelaimėta: Pasaulio čempionatas, Europos čempionatas, Čempionų lyga ir UEFA taurė.
Taip kalbėjo F.Rijkaardas:
"Futbolas negali būti statiškas, nejudrus, bedvasis ir beveidis. Man gražiausias futbolas – kai žaidėjai perdavinėja kamuolį tik į priekį ir kiekvieną ataką baigia smūgiais į vartus. Per treniruotes aš to reikalauju, bet rungtynėse dar ne visada pavyksta."
"Pagrindinis dabartinės "Barcos" ir tos komandos, kurią aš perėmiau prieš du su puse metų skirtumas – gera energija aikštėje ir rūbinėje. Žaidėjų meistriškumas nė kiek nepakitęs."
"Kam man 30 futbolininkų? Juk jiems per treniruotes vietos neužteks. Netgi atsižvelgiant į neišvengiamas mūsų darbe traumas, komandoje užtenka 18 – 19 žmonių ir plius kelių talentingų jaunuolių iš dublerių. Svarbiausia, kad žaidėjai mano komandoje būtų universalūs, ir kiekvienas galėtų žaisti 2 – 3 pozicijose."
"Terminą "žvaigždžių komanda" sugalvojo žurnalistai. Tokio reiškinio negali būti – kiekviename kolektyve gali egzistuoti tik keli lyderiai – paklauskite psichologų. Kiti, buvę lyderiai, automatiškai tampa eiliniais kolektyvo nariais. Tačiau jeigu ambicijos būti lyderiu išlieka, prasideda kova dėl lyderiavimo, galų gale sugriaunanti kolektyvą iš vidaus. Todėl vardan kolektyvo gerovės geriau iš karto atsisakyti kažkurių žaidėjų, netgi jei jų veiksmai aikštėje – be priekaištų."
"Vartininkas komandoje turi būti kultine figūra, naudotis didžiausiu autoritetu. Geriausia, jei vartininkas yra klubo auklėtinis arba bent jau vietinis. Todėl aš "Barcoje" į vartus pastačiau niekam nežinomą ir nepatyrusį V. Valdesą, o jis per kelis mėnesius tapo puikiausiu vartininku."
"Geriausia gynyba – puolimas. Bet nė viena ataka nebus efektyvi, jei nebus patikimo užnugario. Tačiau jei puolėjai ir saugai per daug dėmesio skirs savo vartų gynybai, jiems neliks laiko ir jėgų tiesioginiam darbui. Todėl atakuojantis, gražus futbolas neįsivaizduojamas be efektyvios gynybos."
"Komandos veidą ir žaidimą lemia saugai. Saugais turi būti tik kūrybingi žaidėjai. Kaip tik aikštės viduryje dedasi patys svarbiausi įvykiai, lemiantys rezultatą. Saugai pradeda atakas, saugai griauna varžovų pastangas, jų rankose – visos žaidimo gijos. Todėl sakau – parodykite savo saugus, ir pasakysiu, kas pas jus per komanda."
"Kiekvienoje komandoje būtinas lyderis ir įkvėpėjas. Nors futbolas – komandinis žaidimas, kolektyve būtinas charizmatiškas lyderis. Toks, kaip Ronaldinho "Barcoje". Šis vaikinas skleidžia tiek geros energijos, kad ji persiduoda draugams. Jis komandos variklis, dvasia ir veidas. Ronaldinho kaip barometras – kai jis geros formos, užsiveda visa komanda, ir mes tada galime laimėti prieš bet kokį priešininką."
"Sutinku, kad "Barcos" ir "Real" susitikimai apgaubti ypatinga aura. Tačiau tokių susitikimų kasmet būna tik du. Reiškia, taškų galima prarasti bei įsigyti ir kituose keliasdešimtyje rungtynių."
"Niekaip nesuprantu, ką reiškia "geriausias pasaulio futbolininkas". Kažkokia nesąmonė. Futbolas komandinis žaidimas, ir patikimas gynėjo žaidimas ar saugo nuveikiamas darbas nemažiau svarbūs, nei puolėjo įvarčiai. Tokie prizai tik demoralizuoja žaidėjus. Bet jeigu be jų sirgaliai ir žiniasklaida negali apsieiti, rinkime geriausius kiekvienos pozicijos žaidėjus."
