Apie žmogų ir žaidėją – trumpai:
Pilnas vardas: Rivaldo Vitor Borba Ferreira
Gimė: 1972 m. Balandžio 19 d., Recife, Brazilija.
Ūgis: 186 cm.
Pozicija: Puolėjas, atakuojantis saugas.
Pravardė: Rivaldo arba Ribo
Karjera:
1989 – 1991 m. "Santa Cruz FC"
1992 m. "Mogi Mirim EC" – 27 rungtynės, 9 įvarčiai
1993 m. "Corinthians" – 41 rungtynės, 17 įvarčių
1994 – 1996 m. "Palmeiras" – 104 rungtynės, 53 įvarčiai (1994 m. Brazilijos čempionas)
1996 – 1997 m. "Deportivo" – 41 rungtynės, 21 įvartis
1997 – 2002 m. "FC Barcelona" – 157 rungtynės, 86 įvarčiai (1998 ir 1999 m. Ispanijos čempionas)
2002 – 2003 m. "AC Milan" – 22 rungtynės, 5 įvarčiai (2003 m. Čempionų lygos nugalėtojas, Italijos taurės laimėtojas)
2003 m. "Cruzeiro FC" – 11 rungtynės, 2 įvarčiai
2004 - ? m. "Olympiakos CFP" – 46 rungtynės, 26 įvarčiai (2005 m. Graikijos čempionas, Taurės laimėtojas)
Brazilijos rinktinė:
1993 – 2003 m.: 72 rungtynės, 34 įvarčiai (1997 ir 1999 m. . – Copa America laimėtojas; 2002 m. – Pasaulio čempionas).
Asmeniniai pasiekimai:
Copa America rezultatyviausias žaidėjas (1999)
Copa America naudingiausias žaidėjas (1999)
European metų futbolininkas (1999)
FIFA metų žaidėjas (1999)
Ispanijos čempionato metų žaidėjas (1999)
Čempionų lygos rezultatyviausias žaidėjas (2000)
"Kreivakojis ančiukas"
Jeigu neturtingoje Brazilijos šeimoje paklaustų, kokia didžiausia jos svajonė, daugelis atsakytų – užauginti sūnų, kuris galėtų gerai žaisti futbolą. Iš neturtingų lūšnų į turtingesnį gyvenimą Brazilijoje galima prasimušti įvairiais keliais… tačiau 9 iš 10 tų kelių veda arba į kalėjimą, arba į narkomnų reabilitacijos centrą. Bet į gerą gyvenimą brazilai gali prasimušti ir per riaumojančius bei tavo vardą skanduojančius stadionus, per treniruotėse išlietą prakaitą… ir pasakiškus kontraktus.
Kaip tik apie tokį kelią savo sūnums Ricardo, Rinaldo ir Rivaldo svajojo neturtingas Recife miestelio Pernambuco provincijoje tarnautojas Romildo Vitor Gomes Fereirra ir jo žmona Marliucia. Vyresnieji Ricardo ir Rinaldo pradėjo lankyti futbolo treniruotes pagrindinio Pernambuco provincijos klubo "Santa Cruz" vaikų sekcijoje, o jauniausiasis Rivaldo… sirgo. Jis dėl nuolat kamuojančių ligų retai keldavosi iš lovos, augo silpnas ir labai jautria imunine sistema, todėl neatsilaikydavo prieš jokią ligą. Tačiau donja Marliucija pažinojo ir dažnai bendraudavo su donja Manuela iš netoliese esančio Zakarzinho, kuri taip pat augino silpną ir mažaūgį sūnų, kuris vėliau tapo garsiu bei turtingu futbolininku, žinomu Romario pavarde…
"Santa Cruz" mokykloje Rivaldo treniravosi iki 1989 m. Atrankos į pagrindinę komandą metu žlugo visos Rivaldo viltys. Gal įtakos turėjo tragiška tėvo mirtis po autobuso ratais, o gal komandos vadovai tiesiog nenorėjo mažo, silpno, nelabai greito, nors ir techniško žaidėjo.
Rivaldo "komandiruojamas" į kaimų lygoje žaidžiančią "Recife Paulista". Į treniruotes naujokas 20 kilometrų eina pėsčiomis, o geriausiu atveju – važiuoja dviračiu. Kad turėtų ką valgyti, laisvalaikiu jis stadione pardavinėja traškučius, ledus ir spragintus kukurūzus.
Tačiau jau kitais metais pasikeitė "Santa Cruz" vadovai ir Rivaldo sugrąžinamas į pagrindinę komandą. Trapus Rivaldo užima centro puolėjo poziciją, tačiau nors ir stengiasi, apeina du – tris gynėjus, bet leidžiasi nesunkiai pargriaunamas. Tuo jo atakos baigiasi…
Sirgaliai, nesulaukę iš naujojo puolėjo įvarčių, Rivaldo praminė "kreivakoje antimi", ir kai tik jis gaudavo kamuolį, stadionas imdavo kreksėti, kvaksėti ir švilpti. Klubas, pirmai progai pasitaikius, už dyką atidavė Rivaldo kaip priedą kartu su nupirktu gynėju Dievo užmirštam provincijos klubui "Mogi Miritim".
Didysis Riva
Per tą laiką fiziškai sustiprėjęs ir pasitikėjimo savimi įgavęs Rivaldo pradėjo žaisti pagal devizą "Nė rungtynių be įvarčio ar rezultatyvaus perdavimo". Tuo labiau, kad naujame klube jis rado ir savo poziciją – atakuojančio saugo. Naujokas sužaidė sezoną taip, kad atkreipė į save galiūno "Corinthians" dėmesį.
17 įvarčių, fantastiška technika, braziliška fantazija ir nestandartiniai sprendimai. Vos per metus Rivaldo tampa naująja Brazilijos žvaigžde, "naujuoju Pele". Gimtojo miestelio sirgaliai "daužo vieni kitiems snukius", kad kažkas drįso jų dievaitį pavadinti kreivakoje antimi, o klubo ofiso langus – kad nemokamai paleido tokį talentą… Pikčiausi "Corinhians" priešai "Palmeiras" pasiūlo negirdėtą Brazilijoje 4 mln. dolerių sumą už jaunąjį talentą. Su šiuo klubu Rivaldo tampa Brazilijos čempionu, o finalinėse rungtynėse į savo buvusio klubo "Corinthians" vartus įmuša tris įvarčius.
1993 m. rinktinės treneris Alberto Pereira pakviečia Rivaldo į "Selecao", ir jau debiutinėse rungtynėse prieš Meksiką, naujokas muša įvartį. Rivaldo akcijos rinkoje dar labiau kyla. "Palmeiras" sulaukia pasiūlymo iš “Werder” parduoti Rivaldo, tačiau išgirdę, kad vokiečiai siūlo 5 milijonus markių, tik gardžiai pasijuokia.
1995 m. Rivaldo keliasi į La Korunijos "Deportivo". Šiame klube žaidęs Bebeto jau pradėjo kurti "Super Deporo" įvaizdį, o Rivaldo savo žaidimu tik dar labiau sustiprino klubo autoritetą. Jau pirmajame sezone Rivaldo užima trečią vietą Ispanijos snaiperių sąrašuose, įmušdamas 21 įvartį. Jis išrenkamas geriausiu Ispanijos atakuojančiu saugu, o svarbiausia, kad Rivaldo formuoja visą komandos žaidimą. Jo puikūs perdavimai, absoliučiai varžovams nenuspėjami veiksmai aikštėje, kai gynėjai nežinodavo, ar Rivaldo veršis pats, ar atliks perdavimą, o gal smūgiuos iš toli, brazilą pavertė tikru "Didžiuoju Riva". O pats savo vertę pajutęs Rivaldo, sulaukęs didžiųjų klubų dėmesio, nusprendė La Korunijoje neužtrukti – adaptacija Europoje baigta, laikas pradėti didžiuosius darbus…
Penkeri metai su Blaugrana
Už rekordinę tiems laikams "Barcai" 27 milijonų dolerių sumą Rivaldo apsivelka blaugrana marškinėlius. "Barcelona" kaip tik vasarą į Milano "Inter" parduoda savo žvaigždę Ronaldo, kuris per sezoną įmušė 34 įvarčius ir buvo pripažintas geriausiu Europos žaidėju. "Barca", už 4 milijardus pesetų (27 mln. dolerių) perpirkusi iš "Deporo" Rivaldo, tikėjosi, kad jis kompensuos netektį.
Tačiau "Barcoje" treneris Louisas van Gaal'as Rivaldo verčia žaisti kairiojo krašto saugu, žaidėjui ši pozicija netinka, juntamas įvarčių badas. Ir tik traumas gavus brazilams Giovanni ir Andersonui, Rivaldo ištraukia "laimingą bilietą" – treneris jį grąžina į atakuojančio saugo poziciją. Jau pirmame sezone Rivaldo tampa Camp Nou numylėtiniu ne tik už įmuštus įvarčius, bet ir už perdavimus, techniškus reidus, nenuspėjamus veiksmus važovų baudos aikštelėje. "Barca" tampa 1997-1998 metų Ispanijos čempionato nugalėtoja, dar po metų - sėkmę pakartoja.
Rivaldo indėlis – 43 įvarčiai, ir antra tiek perdavimų, po kurių komandos draugai triumfuodami keldavo į dangų rankas. 1999 m. Rivaldo FIFA surengtuose geriausio žaidėjo rinkimuose pagaliau užima pirmąją vietą, į šoną pastumdamas Davidą Beckhamą ir Gabrielį Batistutą. Tais pačiais metais geriausiu žaidėju jį pripažįsta ir "France Football".
Cules niekada nepamirš fenomenalaus Rivaldo žaidimo per 2000 metų "El Classico" Madride, trijų įvarčių į "AC Milan" vartus San Siro stadione ir, bene svarbiausio ir gražiausio jo karjeros įvarčio, – taip, to paties, garsiojo, į "Valencia" vartus.
Apie tas rungtynes verta papasakoti išsamiau
2000-2001 metų sezonas “Barcelonai” susiklostė siaubingai: "Real" pavogė Luisą Figo, naujasis prezidentas Jonas Gaspartas ne tik ištaškė 52 milijonus dolerių, gautų už portugalą, bet pridarė naujų skolų ir tiesiogine ta žodžio prasme, tempė "Barcą" į bankrotą. Pergales Primeroje keičia apmaudūs pralaimėjimai.
Pavasarį komanda ne tik iškrenta iš visų turnyrų, bet ir netenka vilčių kovoti dėl Ispanijos čempionų titulo. Ką ten čempionų, jeigu paskutinysis sezono mačas su "Valencia" turi lemti, ar "Barca" užims bent 4 vietą, leidžiančią rudenį dalyvauti Čempionų lygos kvalifikacinėse rungtynėse.
"Valencia" tuo metu buvo savo galybės viršūnėje, du kartus žaidė Čempionų lygos finale. Visas 90 minučių ji atrodė geriau už "Barcą", kuri niekaip negalėjo rasti savo žaidimo. Komandą gelbėjo vienintelis Rivaldo, kuris įmušė du įvarčius ir išlygino rezultatą. Tačiau "Barcai" lygiųjų nepakako.
Ir štai, 89 minutę baudos aikštelės prieigose buvęs Rivaldo, apsuptas keturių gynėjų, gavo perdavimą iš Franko de Boero. Ne tik apsisukti – gynėjai Rivaldo nė kvėptelėti neleidžia, bet jis susistabdo kamuolį krūtine ir, nusisukęs nugara į vartus, smūgiuoja per save. Įvartis !!!!!
Paskutinę sezono minutę įmuštas fantastiško grožio įvartis ne tik užtikrino "Barcai" ketvirtąją vietą, bet, kaip ir minėjau, suteikė teisę kitą sezoną žaisti stipriausiame Europos klubiniame turnyre.
O juk dar buvo įvarčių po reidų per visą aikštę, buvo "parašiutų" vartininkui už nugaros vos ne iš aikštės vidurio, buvo įvarčių "žirklėmis", galingų baudos smūgių.
Ne veltui Didysis Riva iki šiol laikomas vienu iš Camp Nou numylėtinių. Neveltui, jau būdamas “Olympiakos” žaidėju, jis apsiašarojo, kai išėjęs į aikštę su raudonai baltais marškinėliais, išgirdo "Camp Nou" aplodismentus…
Rivaldo su "Versace" ir išdalintas "Aukso kamuolys"
"Barcos" sirgaliai pasistengė išsaugoti tik gerus prisiminimus apie Rivaldo. Jie pasistengė pamiršti buvusio dievuko kaprizus. Pasinaudodamas L. Figo išdavyste, ir šantažuodamas, kad paliks klubą, Rivaldo išsikovojo, kad jo atlyginimas būtų pakeltas net iki 6,07 mln. dolerių per metus.
Apsidrausdamas, jau po pirmojo sėkmingo sezono, jis išsireikalavo kontrakte punkto, kad pardavimo atveju "Barca" asmeniškai jam sumokėtų dar 10 mln. dolerių. Sirgaliai pamiršo stilingus, ir tik "Versace", kostiumus ar raudonąjį "Ferrari", kuriuo Rivaldo atvažiuodavo į treniruotes. Pamiršo ir "pullsera" – masyvią puskilograminę aukso grandinę ant kurios briliantais išdėliotas Rivaldo vardas. Barseloniečiai suprato, kad tai tik vargingą vaikystę iškentusio naujojo turtuolio įgyvendintų svajonių įtvirtinimas.
Daug geriau auksinę Rivaldo širdį apibūdina jo frazė, pasakyta, kai žurnalistai paklausė, kodėl jis niekam nepasakė, kad Brazilijoje, savo gimtąjame miestelyje, pastatęs mokyklą bei įkūręs fondą, kuris vargšus aprūpina drabužiais ir maistu. Tada Rivaldo atšovė: "Dar to betrūko, kad iš tokių dalykų aš daryčiausi sau reklamą. Tai – asmeninis reikalas".
Reklamos Rivaldo nedarė ir iš savo asmeninio gyvenimo. Diskotekų jis nekenčia, vakarais iš namų – nė žingsnio. Svarbiausi žmonės jo gyvenime – sūnelis Rivaldinho ir dukra Tamiris. Jiems, o taip pat ir žmonai, televizoriui ir kompiuteriniams žaidimams Rivaldo atiduoda visą laisvalaikį.
O žinote, kaip jis pasielgė su 1999 metais gautu FIFA "Auksiniu kamuoliu"?
Ilgai įkalbinėjęs, pagaliau prikalbino pažįstamą juvelyrą, kad šis kiekvieno futbolininko svajonių prizą… išlydytų. Sunaikinus "Auksinį kamuolį", iš jo buvo nulieta 60 vienodų plokštelių, kuriose Rivaldo liepė išgraviruoti savo vardą. Plokšteles jis išdalino žmonėms, kurie, jo nuomone, prisidėjo prie to, kad jis iškovotų šį prizą. "Auksinio kamuolio" dalelytes gavo ne tik komandos draugai, bet ir gydytojas, masažistas, bucus taisantis batsiuvys ir netgi klubo skalbėja, kiekvieną dieną po treniruočių surinkdavusi ir išskalbdavusi "Barcos" žaidėjų aprangas…
Štai toks žmogus žaidė "Barcelona" klube 1997 – 2002 metais. Per savo karjerą Katalonijoje Rivaldo sužaidė 157 rungtynes ir įmušė 86 įvarčius.
Žemyn…
Nors Rivaldo karjera dar nebaigta, jo gulbės giesme galima vadinti puikų pasirodymą 2002 metų Pasaulio čempionate. "Didžiojo Rivos" bei jo draugų pastangos vainikavo Barzilijos rinktinę penktuoju čempionų titulu. Rivaldo įmušė penkis vieną už kitą gražesnius įvarčius ir tikrai nebuvo Ronaldo ar Ronaldinho šešėlyje.
Tačiau jau Japonijoje pasigirdo kalbų, kad karjeros viršūnėje esnatis Rivaldo nori keisti klubą. Tuo labiau, kad į "Barcelona" ruošėsi grįžti žaidėjų nemėgstamas treneris L. van Gaalas. Vienoje iš Brazilijos radijo stočių Rivaldo, kartu su Roberto Carlosu, davė interviu, kuriame sakėsi norįs pereiti į "Real" stovyklą. Išgirdę apie Rivaldo norą keisti komandą, dėl jo ėmė varžytis 24 klubai. Nugalėjo "AC Milan", pasiūlęs 5 milijonų dolerių atlyginimą.
Tačiau, apsivilkęs juodai–raudonus dryžuotus marškinėlius, Rivaldo tapo neatpažįstamas. Jis netrukus sėdo ant atsarginių suolelio, sužaidė tik 22 runtynes, per kurias įmušė vos 5 įvarčius.
Su "Milan" 2002-2003 metų sezone iškovotos Čempionų lygos ir Italijos taurės jau buvo menka paguoda, nes Rivaldo jautėsi mažai prie jų prisidėjęs… Tiek jis, tiek klubas džiaugėsi, kai atsirado proga pereiti į Pirėjo “Olimpiakos” – graikai puoselėjo planus patyrusiu ir protingu žaidėju sustiprinti komandą kovoms Europoje.
Kartais Graikijoje dar blyksteli tikrasis "Didysis Riva": 46 įvarčiai - ne juokas 34 metų žaidėjui. Tačiau 2004 m. rudenį "Barcelona" ir “Olimpiakos” dvikovas stebėję sirgaliai buvo vieningos nuomonės – "Rivaldo jau ne tas. Laikas kabinti batelius ant vinies". Apie tai, beje, vis dažniau užsimena ir pats Riva - Didysis Riva.
Tokių pravardžių bet kam sirgaliai nedalina.
